Kultūros paveldo departamentas - 2019

Titulinis
Projektų vykdymas
2019

2019 - 12 - 23
Junona ir Vytenis Almonaičiai kviečia žygeivius keliauti po Kauno Naujamiestį

Keliautojo žinynas skirtas kultūrinio pažintinio turizmo mėgėjams, norintiems nuosekliai susipažinti su Kauno Naujamiesčiu. Jo įvade aprašomi bendriausi Kauno istorijos ir Naujamiesčio architektūros bruožai, o pagrindinėje dalyje pristatoma 81 lankytina vieta: XVII a. Šv. Kryžiaus bažnyčia, carinio laikotarpio tvirtovės administracijos pastatai, pristatomas Lietuvos laikinosios sostinės palikimas, istoristinės ir modernistinės architektūros pastatai – Lietuvos banko, Teisingumo ministerijos, Centrinio pašto, Karininkų ramovės rūmai, gyvenamieji namai, Žaliakalnio funikulierius.
Plačiau
2019 - 12 - 23
Publikuotas naujas veikiančioms Lietuvos kenesoms skirtas leidinys

Pažintinis-informacinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai. Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo), dar anksčiau jų būta ir Biržuose bei Naujamiestyje.

Plačiau
2019 - 12 - 23
Publikuotas naujas Vilniaus sentikių paveldo pažinimui skirtas leidinys

Leidinio idėja – atskleisti ir suprantamai paaiškinti sentikių Užtarėjos cerkvės ir jos komplekso Vilniuje paveldo vertes ir istorinę kultūrinę reikšmę plačiajai visuomenei. Tuo tikslu parengtas dvikalbis (lietuvių ir rusų k.) iliustruotas pažintinis-informacinis ir šviečiamasis leidinys „Sentikių paveldas Vilniuje: Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė ir jos kompleksas“. Tekstų ir idėjos autoriams – istorikui Grigorijui Potašenko ir menotyrininkei Mari-Liis Paaver – kartu rengiant knygą, buvo atlikti ir kai kurie nauji tyrimai.

Plačiau
2019 - 12 - 20
Rimantas Gučas. LIETUVOS PAMINKLINIAI VARGONAI: apsauga, priežiūra, restauravimas

Knygos autorius Rimantas Gučas šį leidinį buvo sumanęs parengti kaip nedidelį patarimų pluoštelį bažnytinių vargonų savininkams ir naudotojams. Tie patarimai turėjo būti daugiau organizacinio pobūdžio. Kadangi vargonai yra didelė kultūrinė ir materialinė vertybė, rūpestis jais negali gulti vien ant klebonų ir vietos vargonininkų pečių. Juolab, kad Lietuvoje istoriniais vargonais rūpinasi (ar bent turėtų rūpintis) kelios institucijos – Bažnyčia, Kultūros ministerija su savo žinybomis, savivaldybės.
Plačiau
2019 - 12 - 19
„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2018 metais“

2019 metų pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasiekė kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame apžvelgiami 2018 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Šio tęstinio, jau trisdešimt aštuntojo, leidinio parengimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Lietuvos archeologijos draugijai tai jau penkiolikta išleista šios serijos knyga.
Plačiau
2019 - 12 - 18
Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela „Žemių įtvirtinimai Lietuvoje“

2019 metų gruodžio mėnesį pasirodė Lietuvos archeologijos draugijos leidinys „Žemių įtvirtinimai Lietuvoje“ – 100 psl. apimties, 800 egz. tiražu išleistas XVI–XVIII a. žemių įtvirtinimų atlasas. Leidinys reprezentuoja negausią naujųjų laikų gynybinių įtvirtinimų Lietuvoje grupę, paveldosaugininkų vadinamą senovės gynybiniais įtvirtinimais. Paprastai šie įtvirtinimai yra suformuoti iš žemių supilant pylimus bei iškasant griovius ar atitinkamai planiruojant šlaitus, tad jie vadintini žemių įtvirtinimais.
Plačiau
2019 - 12 - 18
Mokslinių straipsnių rinkinys „Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje“ papildo šventųjų kulto tyrinėjimus

Mokslo straipsnių rinkinys skirtas šventųjų kultui ir raiškai XVI–XX a. Lietuvos meninėje kultūroje. Daug pokyčių patyręs šventųjų gerbimo reiškinys turėjo milžiniškos įtakos Europos, taip pat Lietuvos dvasinei, kultūrinei ir socialinei raidai. Veikiamos šio reiškinio, vešėjusios idėjos, vertybinės nuostatos ir etinės normos persmelkė kasdienį visuomenės gyvenimą, darė įtaką įvairių socialinių grupių mentalitetui ir ilgam įsitvirtino kultūriniame akiratyje.
Plačiau
2019 - 12 - 17
Knyga ,,Mantagailiškio dvaras: iš praeities į dabartį“

Didžioji dalis Biržų krašto dvarviečių susiformavo XVI a., jos pažymėtos 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio „Biržų kunigaikštystės žemėlapyje“. Iki šių dienų daugelio dvarų likę tik pavadinimai. Mantagailiškis vienas iš XVI a. dvarų, kuris nepriklausė Biržų savininkams kunigaikščiams Radviloms, o vėliau grafams Tiškevičiams. Į kultūros vertybių registrą įtrauktos Mantagailiškio dvaro sodybos (u.k.80) struktūra susiformavo XIX a. II pusėje. Rūmų avarinės būklės likvidavimo dokumentacijos rengimas paskatino architektūrinius ir istorinius tyrimus. Iki 2012 m. apie teritorijoje susiformavusį kultūrinį sluoksnį, jo datavimą informacijos nebuvo.
Plačiau
2019 - 12 - 17
Po Rusnę – su išsamiu kultūros paveldo objektų žemėlapiu

Atrask kultūros paveldą – raginimas nepamiršti savo etninių šaknų. Rusnė, nors ir Prūsijos karalystės miestelis, visada buvo lietuviška, nes gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Tačiau salos sodybų architektūra, žvejybos tradicijos, laidotuvių papročiai išsiskiria iš kitų Lietuvos etnografinių vietovių.

Rusnėje išlikę kultūros paveldo objektai aprašyti ir pažymėti naujame, pirmiausia jaunimui skirtame, Rusnės salos žemėlapyje sudomins daugelį salos lankytojų. Tai pirmasis platesnis Rusnės salos kultūros paveldo objektų aprašas, išdėstytas ir kaip maršrutas savarankiškam pažintiniam pasivaikščiojimui.
Plačiau
2019 - 12 - 16
Paveldosauginio pobūdžio leidinys "Užkopus į varpų bokštą"

Varpai, sukaupę savyje technologijos, dailės, istorinės atminties ir net raštijos verčių aspektus, yra vertingi kultūros paveldo objektai. Tačiau įkelti į bokštų aukštybes, jie tampa girdimi, bet dažniausiai nebematomi. Ne mažiau vertingi Lietuvos bažnyčiose yra bokštų laikrodžiai.

Plačiau

1
>
>>

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų

© Kultūros paveldo departamentas