Prevencinė archeologija Europoje: 2004 m. Vilniuje vykusios Europos prevencinės archeologijos komisijos (EPAC) konferencijos pranešimai

Visoje Europoje dėl agresyvios ekonominės plėtros sparčiai nyksta begalė archeologinių vietovių. Įvairiose šalyse šios ardomosios veiklos pobūdis ir būdai, kaip to išvengti, skiriasi. Pranešimuose iš penkiolikos šalių: Belgijos, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Ispanijos, parengtuose bendradarbiaujant su Europos archeologų asociacija, atsispindi dabarties institucinė ir teisinė situacija. Leidinyje pateikiami statistiniai duomenys bei informacija apie kiekvienos šalies konkrečias stiprybes bei didžiausias su prevencine archeologija susijusias problemas, lyginama teorija ir praktika, analizuojama egzistuojanti tarptautinio bendradarbiavimo formų įvairovė, gilinamasi į atvejus, kur bendradarbiavimas kontinentiniu lygmeniu yra labiausiai pageidautinas.
Prevencinė archeologija yra daugiau nei plėtros diktuojami gelbėjamieji archeologiniai tyrimai – jos idealus siekinys: palikti atrastą kultūros paveldą nepaliestą. Knygoje pateikiami siūlymai dėl ateities prioritetų išlaikant tvirtas sąsajas su Europos Tarybos atliekamomis Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencijos (Valletta, 1992) stebėsenos ir priežiūros veiklomis.