Jau šimtmetis, kai ištisi Lietuvos istorijos tarpsniai ir Vilniaus paveldo klodai, perfrazuojant istoriką A. Šapoką, yra atiduodami "svetimiems". Šiandien yra įvykę didžiulių permainų suvokiant, kas yra Vilnius, kas yra Lietuva ir kas jos istorijoje yra "svetimi". Šias permainas nulėmė ne tik naujos istorijos mokslo ar paveldosaugos idėjos - svarbiausia permainų skatinamoji jėga buvo pati nepriklausomos Lietuvos būtis bei jos atsivėrimas Europai ir pasauliui. Ši atvertis visų pirma ir skatina naujai pamatyti Vilniaus paveldą.

 

Šioje straipsnių rinktinėje siekiama suvokti istorinius Vilniaus raizgynus, daugialypį ir daugiakultūrį miesto paveldą. Tai reikalinga, jeigu norime, kad visas šis Vilniaus palikimas taptų savas, modernios lietuviškos tapatybėss savastimi, neatsisakant ieškoti tiesos ne tik apie datas, įvykius ir paminklus, bet ir apie čia gyvenusių žmonių ir tautų jausmus.