Leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje" įžengė į penktą savo gyvavimo dešimtmetį. Per tą laiką jis ne kartą keitė savo išvaizdą, struktūrą, net pavadinimą. Tačiau leidinio misija liko ta pati - kuo operatyviau informuoti visuomenę apie naujausius archeologinių tyrinėjimų rezultatus. Taip jau yra, kad kur kas sparčiau auga tyrinėjamų archeologinių paminklų skaičius, nei tų tyrinėjimų medžiagos publikacijos. „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje " nors kiek užpildo susidarančią spragą. Tai gerai matyti archeologinės tematikos tiriamuosiuose straipsniuose, kurių retame ne­rasime nuorodos į šiame leidinyje skelbiamus straipsnelius. Tačiau keliai, kuriais naujausia archeologinė informacija patenka į metinį leidinį ir jame materializuojasi tegul ir nedidelio straipsnelio pavidalu, ne visuomet būna lengvi. Ne išimtis ir pas­kutinės knygos, tarp jų ir šį.

 

Panašaus pobūdžio leidinius rengia įstaigos, išduodančios leidimus archeologi­niams tyrimams. Lietuvoje tai Kultūros paveldo departamentas. Jis jau nuo 2000 m. dalinai remia šį leidinį tačiau tiksi knyga jau leidžiama vien departamento pastangomis. Kad „Archeologiniai tyrinėjimai" būtų maksimaliai išsamūs, rengiant leidinį talkino ir Lietuvos archeologijos draugija, vienijanti kone visus kasinėjančius archeologus. Tokiu būdu tarsi organizaciškai įsipareigojama rašyti į jį. Tai labai svarbu, nes bendram metiniam archeologinių tyrinėjimų skaičiui išaugus kone iki trijų šimtų jau kurį laiką nebepavyksta išsamiai atspindėti visų tyrinėjimų rezultatų. Tai viena problema, kuri aštriai iškilusi „Archeologiniams tyrinėjimams Lietuvoje". Kita problema - besikeičiant rengėjams ir leidėjams nenusistovėjusi leidimo tvarka ir terminai. Normaliai metų tyrinėjimus atspindinti knyga turi pasirodyti kitais metais. O dabar dėl įvairių priežasčių atsiliekama gerais metais, ir tokią padėtį tenka skubiai taisyti.

 

Neatidėliotinas pirmųjų dviejų problemų sprendimas ateičiai palieka trečiąją -šiuolaikinę knygos išvaizdą ir informacijos pateikimo formą. Turime nemažai gerų ir sektinų užsieninių tokių leidinių pavyzdžių originalių vietinių idėjų tad šiuo aspektu dar tikrai yra ką veikti. Norėtųsi tikėti, kad bendromis visų Lietuvos archeologų pa­stangomis mūsų naujausieji archeologinių tyrinėjimų rezultatai bus operatyviai ir šiuolaikiškai pristatomi visiems, kam tokių žinių reikia.