Pusantro šimto metų Prancūzijos giminės istoriją Plateliuose nutraukė Antrasis pasaulinis karas, kurio metu Platelių dvaro sodyba neteko rūmų. Atgaivinti Platelių dvaro sodybą kantriai ir nuosekliai ėmėsi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Direkcijos darbuotojai sukaupė vertingą Žemaitijos etnografijos kolekciją, aprašė senąsias šio krašto tradicijas ir deda dideles pastangas, kad tos žinios pasiektų viso krašto žmones ir svečius iš kitų šalių, kad tradicinės šventės ir amatai nenustotų gyvuoti. Taip gimė unikalios ekspozicijos, sukurtos edukacinės programos, o primirštą audimo amatą atgaivinti padėjo audėjos iš Švedijos.

 

 

 

Platelių dvaro sodybą aplankyti kviečia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Panaudojus ES paramos lėšas buvo restauruotos dvaro arklidės ir svirnas.

 

Platelių dvaro sodybos ekspozicijos įkurtos svirne ir arklidėje. Svirne - gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje - Užgavėnių muziejus.

 

XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.

 

XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, "plytų stiliaus" arklidėje įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų". Tai vienintelis toks kaukių muziejus visoje Europoje. 1996 m. įkurtame Užgavėnių kaukių muziejuje šiuo metu daugiau kaip 200 kaukių iš visos Žemaitijos.

 

2012 pab. atidarytas tradicinių amatų centras Platelių dvaro sodybos rūsyje.

 

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kultūrologai kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai ir suaugusieji mokomi advento, Šv. Kalėdų, Trijų Karalių švenčių papročių, įvairiais būdais gaminti Užgavėnių kaukes, lieti žvakes, siuvinėti, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ir kojines, marginti vašku ir skutinėti velykinius kiaušinius, žaisti tradicinius žemaitiškus žaidimus.

 

 

 

Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje.

 

Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių „Alkos" muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kitų vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas.

 

Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.

 

Naujam gyvenimui Platelių dvarą prikėlė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.