Plaukdami Nemunu būtinai įsukite į Mituvos žiotis ir, pakilę kiek aukščiau, stabtelėkite Jurbarko buvusio dvaro sodyboje. Įkopus į Mituvos kairįjį krantą, prieš akis atsivers XIX a. pabaigos dvaras: dvi identiškos klasicistinės oficinos, stovinčios viena prieš kitą, aukštumoje – buvusios cerkvės pastatas, kiek tolėliau – raudonų plytų mūro stulpai, kažkada laikę ažūrines kalto metalo varčias. Ūksmingas parkas, takai, vingiuojantys Mituvos pakrantėmis, tiltelis, jungiantis abu upės krantus – visa tai yra buvusios kunigaikščių Vasilčikovų valdos, kurias nuo miestelėnų akių slėpė mūro tvora.

 

2014 m. Jurbarko r. savivaldybė baigė įgyvendinti investicinį projektą „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra, atkuriant ir išsaugant miesto parko istorinį-kultūrinį paveldą" pagal 2007-2013 m. Europos partnerystės ir kaimynystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą įgyvendino dvi savivaldybės – Jurbarko ir Karaliaučiaus - tvarkiusios Jurbarko dvaro sodybos ir Karaliaučiaus Makso Ašmano parkus. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga, po dešimt procentų prisidėjo abi savivaldybės.

 

Įgyvendinant projektą, Jurbarko parke buvo šalinami seni, ligoti, savaiminiai medžiai ir krūmai, nuo žiočių iki dvaro sodybos išvalyta Mituvos upės vaga, atnaujinta esamų takų danga, naujieji padengti artima gamtinei aplinkai dolomito danga, sutvarkytas parteris: atkurta parterio struktūra aprėminta gyvatvore, įrengti gėlynai, suoliukai, apšvietimas, asfalto danga pakeista į tašyto granito trinkelių. Atkuriant parko želdinius, pagal projektą pasodinta ąžuolų, klevų, mažalapių liepų, alyvų, kitokių medžių bei krūmų. Restauruota rytinė mūrinės tvoros dalis, lauko rieduliais fragmentiškai užfiksuotas I-ojo pasaulinio karo metu sugriautų rūmų perimetras, įrengta plokščiadugnių valčių prieplauka, sutvarkytas tiltelis per Mituvą.

 

UAB „Jurmelsta" vykdant techninį projektą, su statybininkais lygia greta triūsė ir grupė archeologų. Tyrinėjimai gerokai papildys Jurbarko istoriją: dvarvietės teritorijoje surasta akmens amžiaus gyvenvietė, keramikos degimo krosnis, atkasti prie pat upės stovėjusio didelio pastato pamatai. Naujai įruošti takai, kertantys archeologų surastų pastatų vietas, pažymėti išskirtinai – pjauto akmens fragmentais.

 

Nuo seno jurbarkiečių mėgtas parkas, įgyvendinus projektą, tapo dar patrauklesne poilsio ir renginių vieta.