Pajiešmenių kaimo bendruomenės iniciatyva sutvarkytas Pajiešmenės dvaro sodybos parkas – puikus pavyzdys, kaip vietos gyventojai, įgyvendinę parko sutvarkymo projektą  išsaugojo kultūros vertybę, kartu sudarydami sąlygas gyventojams, į kaimą atvykstantiems svečiams, pravažiuojantiems turistams naudotis sukurta parko infrastruktūra. Šią iniciatyvą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) išskiria kaip gerąją patirtį išsaugant kultūros paveldą.

 

Pajiešmenės dvaro sodyba su išlikusiais 9 dvaro sodybos pastatais glaudžiasi kaimo pietinėje dalyje, palei šiaurinę Jiešmens upės pakrantę. Nors dvaro sodybos dvasią sovietmečiu mėginta nuslopinti – šalia dvaro sodybos rūmų pastatytas nei aukščiu nei tūriu dvaro rūmams nenusileidžiantis daugiabutis, parko teritorijoje yra valgykla, ūkio kontora, – visgi vietos bendruomenė, suprasdama ir vertindama praeities palikimą, iki šių dienų išsaugojo dvaro sodybos pastatus. Nors daugelis pastatų, taip pat ir rūmai, laukia būsimo pritaikymo, tačiau yra prižiūrimi. Sovietmečiu nugyventi dvaro rūmai šiuo metu nenaudojami, tačiau prireikus suteikia pastogę Pajiešmenių kaimą per įvairius renginius apsilankantiems užsienio svečiams.

 

Pasvalio rajono Pajiešmenių kaimo bendruomenė, pasinaudojusi Europos Sąjungos kaimo plėtros fondo Leader programos lėšomis, 2013 m. parengė ir įgyvendino Pajiešmenės dvaro sodybos parko sutvarkymo ir laisvalaikio zonų įrengimo visuomenės poreikiams projektą. Pagrindinės kaimo bendruomenės vykdomos veiklos kryptys yra visuomenės kultūros ugdymas, puoselėjant tvarkingą, gražią gyvenamąją aplinką, išsaugant kultūros paveldą, tausojant gamtą. Pajiešmenių parke rengiamos tradicinės šventės, vakaronės, pamaldos, žiemos šventės. Renginiai sulaukia didelio dalyvių ir žiūrovų dėmesio: juose dalyvauja ne tik jaunimas, bet ir vyresnioji Pajiešmenių bendruomenės karta, organizuojami renginiai kartu su Pajiešmenių pagrindinės mokyklos mokiniais ir mokytojais, rengiamos parko tvarkymo talkos.

 

Parko sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projektą rengė UAB „Senamiesčio projektai“, projekto vadovas ir projektuotojai – patyrę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai, vienas iš projektų autorių – kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas  Kęstutis Labanauskas. Projektuojant buvo įvertintas istorinis parko išplanavimas, atlikta Pajiešmenių parko esamų želdinių fizinės ir estetinės būklės analizė. Projektuojant ir įgyvendinant projektą ypatingas dėmesys buvo skirtas istoriniam parko paveldo išsaugojimui ir tvarkybai: išsaugotos ir atstatytos alėjos, atnaujinta takų sistema, įrengtas apžvalgos maršrutas, regykla, automobilių, renginių, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, valčių prieplauka, sutvarkyta krantinė, takų dangos, įrengtas lauko apšvietimas, suoliukai prie takų, sutvarkyti želdynai pagal parengtą planą.  

 

2014 m. Pajiešmenių kaimo bendruomenė, pasinaudojusi ES lėšomis, įgyvendino vietos projektą „Poilsinis pažintinis turizmas kaime prisimenant siauruką”. Projekto metu Pajiešmenių pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, vietos jaunimas ir gyventojai, prisidėdami prie pilietinės akcijos „Darom 2014“, sutvarkė dalį Siaurojo geležinkelio atkarpos nuo Pajiešmenių parko iki geležinkelio stoties. Po atliktų darbų, keliaudami Aukštaitijos Siauruoju geležinkeliu, susipažino su siaurojo geležinkelio šiandienos pritaikymu turizmui ir edukacinėms programoms. Vietos bendruomenė projekto įgyvendinimo metu rinko nuotraukas, pasakojimus, užrašus apie geležinkelio veiklą, padarė traukinio formos informacinį stendą ir skrajutes. Bendruomenė savo iniciatyva sutvarkė daugelį metų nenaudotą ir šiuo metu savininko neturinčią Siaurojo geležinkelio komplekso stotelę, jos aplinką, vidų, užsandarinto langus. Pripažinus pastatą bešeimininkiu, bendruomenė tikisi jį perimti  ir  pritaikyti bendruomenės poreikiams.

 

Projekto „Poilsinis pažintinis turizmas kaime prisimenant siauruką” įgyvendinimas puikiai iliustruoja bendruomenės indėlį šviečiant ir supažindinant vietos jaunimą ir kitus gyventojus su jų aplinkoje esančiu kultūros paveldu, jo reikšme ir įtaka, skatinant aktyviai prisidėti prie jo išsaugojimo ir puoselėjimo.