En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

LIETUVOS LIAUDIES SAKRALINĖ DAILĖ

Ryški Lietuvos sakralinės dailės paveldo dalis – liaudies sakralinis menas. Pamaldumo tradicijos kaimo aplinkoje susiformavo XVII a., katalikiškosios reformos laikotarpiu. Liaudiškos pakraipos sakralinę dailę paveikė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsitvirtinusi baroko epochos pasaulėjauta, šio stiliaus profesionaliosios bažnytinės dailės kūriniai. Liaudies mene barokinė forma įgijo savitų bruožų. Tai lėmė liaudiška pasimokiusių ir savamokslių vietos meistrų mąstysena, skirtingi jų meniniai gebėjimai, naivus formos suvokimas.

XVII–XIX a. mažuose miesteliuose, kaimuose buvo pastatyta daug paprastų, darnių architektūrinių formų medinių, mūrinių bažnyčių, bažnytėlių, kapinių koplyčių. Jų interjerai gražiai įrengti, papuošti altoriais su šventųjų skulptūromis, paveikslais. Bažnytinių iškilmių proga rengtose procesijose buvo naudojami procesijų kryžiai, altorėliai, vėliavos. Liaudies sakralinė dailė paplito visoje Lietuvoje, kūrinių gausa išsiskiria Žemaitijos bažnyčios.

Svarbią vietą liaudies bažnytinėje dailėje užima medžio skulptūra. Prie ankstyviausių (XVII a. vidurys) liaudiškos pakraipos darbų yra priskiriamos Smilgių (Panevėžio r.) bažnyčios Šv. Antano altoriaus skulptūros. Pasimokiusio meistro išdrožtos statiškos, primityvios formos skulptūros kupinos rimties. Tikriausiai panašiu laiku buvo padirbtos dvi deformuoto vaizdo šv. Kazimiero skulptūros, esančios Vadaktėlių (Panevėžio r.) bažnyčioje. Prie įdomesnių XVII a. pabaigos kūrinių priskirtina aiškaus silueto, supaprastintos formos velykinė Prisikėlusio Jėzaus skulptūrėlė, saugoma Kernavės (Širvintų r.) bažnyčios klebonijoje. Apie 1713 m. padirbtas vientisas apvalių ir reljefinių skulptūrų, komponuotų sakykloje, altoriuje, ansamblis yra Stelmužės (Zarasų r.) bažnyčioje. Dekoratyvumu ir lakoniškumu pasižymi Tytuvėnų (Kelmės r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje esanti viena gražiausių skulptūrų „Kristus prie stulpo“, kurioje įrėžta 1724 m. data. Paprasta forma dėmesį patraukia Gegrėnų (Plungės r.) bažnyčios Jėzaus Nazariečio skulptūra, liaudies meistro išdrožta XVIII a. antrojoje pusėje. Panašiu metu sukurtoms liaudiškos stilistikos skulptūroms, esančioms Lieplaukės (Telšių r.), Kantaučių, Medingėnų (Plungės r.), Tirkšlių (Mažeikių r.) bažnyčiose, būdinga monumentalumas, laisva dekoratyvi forma. Prie vertingiausių liaudies dailės pavyzdžių priskirtina XVIII a. pabaigoje išdrožta skulptūra „Jėzus prie stulpo“, saugoma Gintališkės (Plungės r.) bažnyčioje. XIX a. pastatytose bažnyčiose ypatinga svarba buvo suteikta Nukryžiuotajam. Įgudusių meistrų sukurti darbai – dideli, taisyklingų proporcijų, realistiški, juose įžvelgiama didi ramybė. Dievadirbių sukurti Nukryžiuotojo atvaizdai yra mažesni, kuklesni, jo bruožai sąlygiški ir apibendrinti. Nepaprastai įspūdinga primityvios plastikos Nukryžiuotojo skulptūra su įrėžta 1818 m. data rasta medinėje Kernavės koplyčioje. Paminėtinas Labanoro (Molėtų r.) bažnyčioje esantis vienas originalesnių katafalko kryžių, datuotinas XIX a. pradžia. Alsėdžių, Beržoro (Plungės r.), Požerės (Šilalės r.) bažnyčiose saugomi procesijų kryžiai, gausiai papuošti dekoratyvine drožyba, veidrodėliais. XX a. pradžioje procesijų altorėlius su skulptūrinėmis nukryžiavimo scenomis dirbo žinomas meistras Jonas Virkelis (Lenkimų, Mosėdžio bažnyčios, Skuodo r.). XIX a. antrojoje pusėje kūrė žymiausias liaudies skulptorius Vincas Svirskis (1835–1916). Šio menininko išdrožtos didingos, aiškių banguotų formų skulptūros „Šv. Petras“ ir „Šv. Juozapas su kūdikėliu“ žavi monumentalumu, baroko puošnumu (Vadaktėlių bažnyčia, Panevėžio r.). XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje liaudiškoje bažnytinėje skulptūroje vyravusi realistinė neogotikinė meninė forma ryški žinomo liaudies skulptoriaus Jono Danausko (1855–1937) darbuose, kurie puošia Rozalimo (Pakruojo r.), Upytės (Panevėžio r.) bažnyčių altorius.

Bažnyčiose esama nemažai liaudiško stiliaus paveikslų, komponuojamų altoriuose, kabinamų ant šoninių navų sienų. Paveikslai puošdavo bažnytinėse procesijose neštus altorėlius, vėliavas. XVIII a. liaudies tapyboje vyrauja statiška, simetriška, frontali kompozicija, figūros sustambintos, suplokštintos, dekoratyvios, spalvos ryškios, kartais niuansuotos. Iš žymesnių pavyzdžių paminėtinas Geidžių (Mažeikių r.) bažnyčios paveikslas „Šv. Ona pati trečioji“. Šis vienas gražiausių liaudies sakralinės tapybos kūrinių nutapytas apie 1772 m. Šventųjų veidų charakteristika įtaigi, sukurta įspūdinga meninė visuma. 1774 m. buvo nutapytas didelis liaudiško stiliaus altorinis Gegrėnų (Plungės r.) bažnyčios Skausmingosios Dievo Motinos paveikslas. XIX a. sukurti didingi, dekoratyvūs, monumentalios ir apibendrintos plastikos, kontrastingų spalvų paveikslai puošia Gintališkės, Beržoro, Plungės, Lieplaukės bažnyčių altorius. 1852 m. nežinomo vietinio liaudies dailininko nutapyti paveikslai „Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas“ ir „Šv. Andriejus“ Geidžių bažnyčioje išsiskiria savita primityvia forma. Vaizdo originalumu pasižymi sodriomis spalvomis nutapyta Nukryžiuotojo kompozicija su medine nukryžiuoto Viešpaties skulptūra, pritvirtinta centrinėje paveikslo dalyje (Juodeikių bažnyčia, Joniškio r.). Iš daugybės XIX a. antrojoje pusėje nutapytų paveikslų paminėtini liaudiška dvasia ir didybe dvelkiantys Alsėdžių bažnyčioje ant pagrindinės navos sienų kabantys keturių evangelistų ir aštuonių apaštalų atvaizdai.

Liaudies menininkų tapytos Kryžiaus kelio stotys sukomponuotos iš 14 paveikslų, kabinamų ant šoninių bažnyčios sienų. Šiuose paveiksluose aukštinama Jėzaus kančia, vyrauja ekspresyvi forma, perteikianti dramatinę nuotaiką. XIX a. pirmojoje pusėje nutapytos Plungės bažnyčioje saugomos Kryžiaus kelio stotys išsiskiria dekoratyvumu, didingumu. Apie XIX a. vidurį nežinomas vietos meistras sukūrė daugiafigūrius dinamiškos kompozicijos Kryžiaus kelio paveikslus Beržoro, Gintališkės bažnyčioms. Paveikslų figūros ekspresyvios, koloritas tamsus, vyrauja raudona, žalia, mėlyna spalvos.

Prie ankstyviausių žinomų liaudiškų procesijų altorėlių priskiriamas Židikų (Mažeikių r.). bažnyčios barokinis altorėlis su šv. Barboros ir šv. Onos paveikslais. Pakilios baroko dvasios su aptaisais paveikslus įrėmina įspūdingas retabulo rėmas. Liaudiška stilistika būdinga patraukliam altorėliui su Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Trejybės paveikslais, kurie priklauso Lieplaukės (Telšių r.) bažnyčiai. 1861 m. išdrožtame Judrėnų (Klaipėdos r.) bažnyčios altorėlio, dekoruoto rožių puokštelėmis, retabule matyti gyvos formos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Antano su kūdikėliu atvaizdai. Laukžemės (Kretingos r.) bažnyčioje saugomi du vynmedžio motyvu papuošti altorėliai su primityviais paveikslais, vaizduojančiais Švč. Mergelę Mariją Škaplierinę, šv. Andriejų ir šv. Pranciškų. Šio nežinomo savamokslio liaudies tapytojo darbai buvo plačiai paplitę Žemaitijos bažnyčiose. 1875 m. sukurtas Beržoro bažnyčioje esantis altorėlis papuoštas sodriais akanto lapais ir liaudies tapybos darbais, vaizduojančiais šv. Barborą ir šv. Stanislovą.

Originalumu išsiskiria procesijų vėliavos su tapytais paveikslais. Didelė raudona vėliava su įkomponuotais paveikslais yra išlikusi Platelių bažnyčioje. Kelios mažesnės vėliavos yra saugomos Pavandenės (Telšių r.) bažnyčioje. Taurumu dvelkia aplikuotos vėliavos, esančios Alsėdžių, Viduklės (Raseinių r.) bažnyčiose. Nepaprasto grožio yra siuvinėtos Žemaičių Kalvarijos ((Plungės r.) bažnyčios vėliavos.

Iki mūsų dienų bažnyčiose išlikęs sakralinis liaudies dailės paveldas atspindi kaimo bendruomenės sluoksnių tikinčiųjų religingumą, jų dvasinio gyvenimo turtingumą, liaudies meno tradicijas. Šie liaudies meno kūriniai leidžia susidaryti tikresnį Lietuvos sakralinės dailės vaizdą.

Spausdinimo versija