En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

2007 06 04 įsakymas Nr. ĮV-330 "Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 "Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro paveldo tvarkyba" patvirtinimo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
            ĮSAKYMAS
 
DĖL PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTO PTR 2.02.03:2007 "AKMENS MŪRO IR
            NATŪRALAUS AKMENS, PLYTŲ MŪRO TVARKYBA" PATVIRTINIMO
 
            2007 m. birželio 4 d. Nr. ĮV-330
            Vilnius
 
            (Antraštė ir įsakymo tekstas -
            Lietuvos Respublikos kultūros ministro
            2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ĮV-70
            (nuo 2008 m. vasario 22 d.)
            (Žin., 2008, Nr. 21-781) redakcija)
 
            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153- 5571) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
            tvirtinu pridedamą Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.02.03: 2007 "Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba".
 
KULTŪROS MINISTRAS JONAS JUČAS
 
            _________________
 
            PATVIRTINTA
            Lietuvos Respublikos kultūros
            ministro
            2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.
            ĮV-330
 
            PAVELDO TVARKYBOS REGLAMENTAS PTR 2.02.03:2007 "AKMENS MŪRO IR
            NATŪRALAUS AKMENS, PLYTŲ MŪRO TVARKYBA"
 
            I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
            1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro
            2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ĮV-70
            (nuo 2008 m. vasario 22 d.)
            (Žin., 2008, Nr. 21-781) redakcija
            Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.02.03:2007 "Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba" (toliau - reglamentas) nustato kultūros paveldo statinių akmens mūro, natūralaus akmens ir plytų mūro tvarkybos darbų reikalavimus.
            2. Šio reglamento, taip pat paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.01:2006 "Akmens mūras ir natūralus akmuo. Bendrieji reikalavimai" bei paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.02.02:2006 "Plytų mūras. Bendrieji reikalavimai" nuostatos privalomos atliekant kultūros paveldo statinių, akmens mūro, natūralaus akmens ir plytų mūro tvarkybos darbus.
            3. Tvarkomieji paveldosaugos darbai atliekami kultūros ministro nustatyta tvarka. jei kartu atliekami ir tvarkomieji statybos darbai (statinio kapitalinis remontas ar statinio rekonstravimas), šie darbai atliekami šio reglamento ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) nustatyta tvarka.
            4. Reglamente nustatyti reikalavimai privalomi visiems viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą.
            5. Be šiame reglamente nustatytų reikalavimų, vykdant akmens mūro, natūralaus akmens ir plytų mūro tvarkybos darbus, privaloma vadovautis reikalavimais, nustatytais statybos techniniame reglamente STR 2.05.09:2005 "Mūrinių konstrukcijų projektavimas", patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-38 (Žin., 2005, Nr. 14-443), ir medžiagų gamintojų rekomendacijomis. Atliekant darbus būtina laikytis darbų saugos reikalavimų.
            6. Akmens mūro, natūralaus akmens ir plytų mūro tvarkybos projekto vykdymo ir darbų kokybės kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 10 punktą.
 
            II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
 
            7. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių dokumentų sąvokas ir apibrėžimus.
            8. Kitos reglamento sąvokos ir apibrėžimai:
            8.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro
            2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ĮV-70
            (nuo 2008 m. vasario 22 d.)
            (Žin., 2008, Nr. 21-781) redakcija
            istorinis mūras - kultūros paveldo statinio sienų, pamatų, perdangų bei skliautų mūras, senovės meistrų sumūrytas iš lauko akmenų, uolienų bei tuometinės gamybos plytų ir kitų medžiagų;
            8.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro
            2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ĮV-70
            (nuo 2008 m. vasario 22 d.)
            (Žin., 2008, Nr. 21-781) redakcija
            kultūros paveldo statinio mūro remontas - kultūros paveldo statinio mūro tvarkybos dalis, kurios tikslas - palaikyti objekto patenkinamą fizinę būklę, atliekant būtinus darbus, kai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu. Remonto darbams naudojamos tokio pat tipo kaip buvusios medžiagos ir taikoma tokia pati technologija.
 
            III. ISTORINIO MŪRO KONSTRUKCIJŲ TYRIMAS
 
            9. Iki istorinio mūro (1 priedas) konservavimo, restauravimo ar atkūrimo būtina nustatyti konstrukcijų techninę būklę, pažeidimų pobūdį, defektus, jų priežastis, mūro elementų stabilumą ir patikimumą, galimas tvarkybos priemones ir po to atlikti atitinkamus projektavimo darbus.
            9.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro
            2008 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. ĮV-70
            (nuo 2008 m. vasario 22 d.)
            (Žin., 2008, Nr. 21-781) redakcija
            Vykdant kultūros paveldo statinio nuolatinę priežiūrą bei smulkų einamąjį mūro remontą, išankstinių tyrimų nereikia. Remontui naudojamos išlikusios arba analogiškos medžiagos ir technologijos.
            10. Mūro tyrimą rekomenduojama atlikti etapais:
            10.1. apžiūra ir fotofiksacija;
            10.2. esamos dokumentacijos bei istorinių tyrimų analizė;
            10.3. instrumentinis tyrimas, pirmiausia naudojant neardomuosius metodus;
            10.4. medžiagų bandinių paėmimas ir jų laboratorinis bandymas.
            11. Vizualiniams tyrimams naudojami įrankiai: liniuotė, gulsčiukas, žiūronai, fotoaparatas ir kt. Tikslas - nustatyti, ar yra avarijos grėsmė, ir jeigu yra, - nurodyti priemones ją pašalinti.
            12. Dokumentacijos analizės bei istorinių tyrimų tikslas - nustatyti pastato statybos laiką, konstrukcijų matmenis ir medžiagas, buvusius perstatinėjimus bei anksčiau atliktus tvirtinimus, jų pobūdį ir atliktus tvarkybos darbus.
            13. Nustatant konstrukcijų ir medžiagų fizines-mechanines charakteristikas, pirmiausia naudojami neardomieji tyrimo metodai. jeigu jų nepakanka - imami medžiagų bandiniai.
            14. Mūro medžiagų bandiniai imami iš būdingų irimo vietų ir palyginimui iš sveiko mūro vietų. Pagal galimybę paimama bent po 3 plytas arba pusplytes. jeigu tokios galimybės nėra - paimamas dvigubas kiekis tokių plytų gabalų, kad iš jų būtų galima išpjauti taisyklingus kubus. Galima iš mūro išgręžti ne mažesnio kaip 50 mm skersmens kernus.
            14.1. Mūro skiedinio bandiniai imami iš horizontalių siūlių.
            14.2. Jeigu kelia įtarimų mūro akmenys, taip pat imami jų bandiniai, išgręžiant kernus ar kitaip.
            14.3. Medžiagų paimama tiek, kad būtų galima nustatyti keraminių plytų, nekokybiško akmens bei mūro skiedinių faktinį stiprį gniuždant (jeigu galima, plytų ir stiprį lenkiant), jų matmenis, skiedinio sudėtį, medžiagų įmirkį, vandens įgeriamumą ir užterštumą druskomis.
            14.4. Mūro skiedinio stipris gniuždant nustatomas bandant iš horizontalios siūlės išimtas plokšteles. jos po dvi suklijuojamos gipso tešla ir, jai sukietėjus, išpjaunami 3-4 cm dydžio kubeliai. Bandomi bent 5 tokie kubeliai, juos gniuždant presu. Apskaičiuojamas rezultatų vidurkis. Nurodoma, kokio dydžio bandiniai buvo bandomi.
            15. Plytų ir, jeigu reikia, gamtinių uolienų stipris gniuždant nustatomas pagal Lietuvos standartą LST EN 772-1 "Mūro gaminiai. Bandymo metodai. I dalis. Stiprio gniuždant nustatymas ".-1
            15.1. Mūro medžiagų įmirkis ir tirpiosios druskos mūro medžiagose nustatomas pagal atitinkamus Lietuvos standartus.
            15.2. Kai atskiros keraminės plytos arba atskiros jų zonos yra visiškai įmirkusios ir užterštos druskomis, būtina atsižvelgti į jų stiprį bei techninę būklę ir nuspręsti, ar tokias plytas tikslinga plauti, džiovinti ir palikti, ar iš dalies pakeisti kitomis. Pirmenybė turėtų būti teikiama autentiškumo išsaugojimui, sutvirtinant plytas cheminėmis priemonėmis.
            16. Nustatomos konstrukcijų bei medžiagų suirimo priežastys:
            16.1. netolygus bei labai didelis drėkimas dėl atmosferinių kritulių bei kenksmingų medžiagų poveikio ar arti esančių vandens telkinių;
            16.2. pamatų netolygus sėdimas bei grunto pūtimasis, šlaitų bei šalia vykdomų statybų įtaka;
            16.3. cikliškai veikiančio šalčio ir drėgmės poveikiai;
            16.4. natūralus medžiagų senėjimas.
            17. Konstrukcijų stiprumo įvertinimas atliekamas pagal reglamento 2 priedą.
 
            _____________________
            -1 Lietuvos standartus galima įsigyti Lietuvos standartizacijos departamente, T.Kosciuškos g. 30, LT-01100 Vilniuje, el. paštas: lstboard@lsd. lt, interneto tinklalapis: http: //www.lsd.lt.
 
            IV. MŪRO KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS
 
            Pažeisto istorinio mūro konstrukcijų laikinasis stiprinimas
 
            18. Laikinojo sustiprinimo tikslas - pašalinti avarijos grėsmę, kol bus atliktas nuolatinis konstrukcijų sustiprinimas.
            19. Deformuotų iki 6 m aukščio sienų ar kitų konstrukcijų stiprinimui naudojami mediniai spyriai, kurių galai patikimai užkyliuojami.
            19.1. Kai deformuotų sienų aukštis 6-12 m, naudojami sudvejinti arba karkasiniai mediniai spyriai.
            19.2. Kai sienos aukštis didesnis kaip 12 m, naudojamos metalinės templės ir jų įtempimo prietaisai.
            20. Kai sienos išlinkusios į dvi skirtingas puses, naudojama templių sistema arba šalia esant tvirtai sienai - ramsčių sistema.
            21. Deformuotiems skliautams ir suirusioms mūrinėms sąramoms paremti taip pat naudojami ramsčiai ir klojiniai, skėčio pavidalo kėlimo įranga bei kitos priemonės. Kai yra išgriuvusi apatinė sienos dalis, viršutinė likusi jos dalis išramstoma kaip skliautas. Tiesines mūrines sąramas galima užsakyti gamykloje pagal atitinkamą standartą, jeigu įmanoma, pritaikant keramines plytas.
 
            Nuolatinio mūrinių sienų tvirtinimo būdai
 
            22. Įprastinis irstančių mūrinių konstrukcijų tvirtinimas metaliniais, gelžbetoniniais ar armuoto skiedinio gaubtais arba plačiomis apkabomis istoriniam mūrui gali būti naudojamas labai ribotai. Šias priemones atskirais atvejais galima pritaikyti tinkuotam mūrui ir tokiose vietose, kurios atvirai nesimato. Konstrukcijų suvaržymui galima naudoti anglies pluošto juostas (angl. trumpinys FRP - Faser Reinforcement Polymer) pagal gamintojo rekomendacijas.
            23. Pamatai ir prie jų esanti sienų dalis atskirais atvejais gali būti tvirtinami paslėptais (vidiniais) arba tinkamai įrengtais išoriniais kontraforsais.
            24. Atitrūkusios ar labai deformuotų sienų, tarpsienių ar kitų laikančių konstrukcijų dalys gali būti sujungiamos metaliniais ankeriais, įtempiamosiomis metalinėmis juostomis, anglies pluošto juostomis ar neįtemptais ryšiais.
            25. Iš dalies sugriuvusių statinių mūrinės pasvirusios sienos, kolonos ar kitos konstrukcijos gali būti ištiesintos, naudojant metalines templių sistemas bei domkratus.
            26. Daugelis mūrinių konstrukcijų gali būti sutvirtintos injektavimo būdu, užpildant plyšius bei tuštumas atitinkamomis, pagal technologų rekomendacijas parengtos sudėties medžiagomis.
            26.1. Injektavimas susideda iš tokių etapų (žr. paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.02.04:2007 "Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro sutvirtinimas cheminėmis priemonėmis"):
            26.1.1. plyšių išvalymas ir injektuojamos vietos paruošimas;
            26.1.2. injektuojamų medžiagų paruošimas ir jų maišymas iki injektavimo;
            26.1.3. injektavimas naudojant specialią įrangą arba savitaką;
            26.1.4. įrangos išvalymas pabaigus darbą.
            27. Injektavimo metu tikrinama plyšių užpildymo kokybė, stebint injektuojamos medžiagos sąnaudą ir ištekėjimą per plyšius ir specialiai padarytas kiaurymes. injektavimo kokybė taip pat tikrinama po injektuotos medžiagos sukietėjimo neardančiais metodais arba išgręžiant kernus.
            28. Mūriniai skliautai tvirtinami kaip ir sienos, naudojant analogiškas ar panašias į buvusias medžiagas bei atitinkamos formos ramsčius. jeigu skliautas visiškai nugriuvęs, tikslinga laikančią konstrukciją atkurti naujomis pilnavidurėmis keraminėmis atitinkamų matmenų plytomis bei, esant būtinumui, laikančias skliauto dalis stiprinant gelžbetoniu.
            29. Kai nuo pagrindinės sienos yra atsisluoksniavusi apdailinė plytų arba akmenų sienelė ar apdailinis sluoksnis, atlikti tyrimai turi nurodyti tokio irimo priežastis - ar deformacija dėl perkrovimo, ar aplinkos poveikių pasekmė ir pan. jeigu irimas susijęs su per didelėmis mechaninėmis apkrovomis, jų sumažinti dažniausiai nėra galimybės, todėl reikia sieną sustiprinti:
            29.1. kai apdailos sluoksnis atsisluoksniavęs nedaug ir šis defektas aptinkamas tik stuksenant, apdailos sluoksnis prie pagrindinės sienos gali būti pritvirtinamas apsaugotais nuo korozijos metaliniais arba stikloplastiniais strypais, arba injektavimu;
            29.2. naudojami 10-12 mm storio ir reikiamo ilgio (apie 400 mm) rumbuoti strypai, kurie įstatomi į 30° kampu išgręžtas iki 32 mm skersmens skyles, kurios užpildomos pastos pavidalo kalkių ir smėlio skiediniu. Skylės gręžiamos horizontalių ir vertikalių siūlių sankirtoje. jos užpildomos mechanizuotai arba savitaka;
            29.3. kai apdailos sluoksnis labai atsisluoksniavęs ir išlinkęs, galima pabandyti jį prispausti keletu horizontaliai išdėstytų domkratų, kurie atremiami į medines karkaso atramas. Tačiau prieš tai reikia patikrinti tarpsluoksnį, ar nėra jame prikritę įvairių kietų medžiagos gabalų; jeigu yra, reikia tarpsluoksnį išvalyti per keletą išgręžtų angų;
            29.4. kai apdailos sienelė prispausta prie pagrindinės sienos, ji pritvirtinama prie pagrindinės metaliniais arba stikloplastiniais strypais. Šiuo atveju gali prireikti tvirtesnio skiedinio, pvz., sulfatams atsparaus šlakinio cemento su smėliu 1:1 - 1:2;
            29.5. skiedinys ryšių kiaurymėse turi kietėti ne mažiau kaip 7 paras. Po to galima tarpsluoksnį injekuoti atitinkamos sudėties skiediniu. Skiedinio sudėtis parenkama pagal naudotas medžiagas mūro surišimui;
            29.6. jeigu apdailos sienelė suirusi neatstatomai, ją galima atkurti, panaudojant pagal galimybę atrinktas (jei yra) senąsias plytas, ir motyvuotu medžiagų parinkimo metodu, pritaikant naujas medžiagas.
            30. Apdailinis mūro sluoksnis atkuriamas palaipsniui nuardžius ir vėl atstačius 1-2 m aukščio apdailos sluoksnį (jei reikia, suremontuojamas sienos vidus).
 
            V. ISTORINIO MŪRO KONSERVAVIMAS IR RESTAURAVIMAS
 
            Mūro paviršių valymas ir konservavimas
 
            31. Istorinio mūro konstrukcijų paviršiai dažnai būna užteršti ir dėmėti. Todėl iki konservavimo bei restauravimo reikia mūro paviršius valyti.
            32. Peržiūrėjus mūrą, būtina pašalinti visus vėlesnius cementinius užtaisymus. Kietos nešvarumų sankaupos, purvas, samanos ir kt. pirmiausiai nuvalomi mechaniškai, naudojant aštrius, bet paviršiaus nebraižančius įrankius (pvz., iš kietmedžio, plastiko ir pan.) braukiant purvą nuo viršaus žemyn. Taip pat valoma standžiais šepečiais (ne vieliniais) ir šiltu vandeniu. esant reikalui, nešvarumus galima suminkštinti 10 procentų skruzdžių arba oksalo rūgšties tirpalu:
            32.1. jei siena gerai išsilaikiusi, bet apskretusi kietu sluoksniu (pluta), mūro paviršių galima valyti garo srove. Paviršius aptaškomas karštu vandeniu, kuris garuodamas atmirko ir atskiria purvo sluoksnį;
            32.2. lengvai užterštus mūro paviršius galima nuplauti švariu vandeniu, trinant teptuku, bet ne audeklu, kuris dildamas gali paviršių vėl užteršti. Taip pat gali būti naudojama speciali fasadų valymo pasta. Gali būti naudojami ir kiti praktikoje pasiteisinę būdai.
            33. Esant dideliems valomo mūro plotams ir tvirtam mūro paviršiui, galima naudoti mechanizuoto valymo priemones. Pirmenybė teikiama plovimo mechanizmams, naudojantiems pašildytą vandenį ir plovimo priemones (pvz., ūkinį muilą) bei trynimo šepečius (velenus). Rekomenduojama vengti tokios plovimo įrangos, kuri išpurškia labai aukšto slėgio vandenį arba abrazyvines medžiagas, nes jos gali ardyti mūrą ir jį įmirkyti:
            33.1. plovimui galima naudoti kilnojamą plovimo mašiną, kuria galima reguliuoti vandens slėgį, vandens temperatūrą (apie 40°c) ir plovimo tirpalo padavimą;
            33.2. kai fasadas nuplaunamas naudojant šampūnus ar kitus ploviklius, būtina tuoj pat visą plotą perplauti švariu vandeniu.
            34. Atskiras dėmėtas vietas (taip pat ir po fasado plovimo) galima valyti cheminėmis projekte numatytomis priemonėmis.
 
            Druskingų sienų valymas
 
            35. Istorinis mūras dažnai būna įmirkęs ir užterštas druskomis (NaCL, Na2SO4, NaNO3 ir kt.). Tokiai sienai džiūstant, druskos migruoja į paviršių, gadindamos sienų mūrą ir apdailą, todėl iki sienų valymo jos turi būti ištirtos, nustatant medžiagų įmirkį ir užteršimo druskomis laipsnį:
            35.1. iki druskingų sienų valymo pirmiausiai turi būti imamasi priemonių užtikrinti pamatų horizontalią ir vertikalią hidroizoliaciją. Druskomis užterštos sienos turi būti nuvalomos pašalinant nuo jų buvusį tinką (ne mažiau kaip 1 m nuo užterštos zonos) ir išvalant siūles, iškertant iš jų senąjį skiedinį (bent 20 mm gylio).
            35.2. Iki darant vertikalią pamatų hidroizoliaciją nuo jų turi būti atkasamas gruntas, padarant apie 1,1-1,2 m gylio ir reikiamo pločio griovelį. Lietui lyjant, šis griovelis turi būti pridengiamas, padaromi vandens nutekėjimo grioveliai ar pan.
            35.3. Pamatų ir sienų druskingumas sumažinamas plaunant vandeniu ir plovimo vandenį surenkant į indus bei naudojant švariu vandeniu sumirkytus kompresus, kurie po to išplaunami. Užterštos medžiagos ir plovimo vanduo nuo statinio turi būti pašalinti, kad neužterštų grunto. Nudruskinimui galima naudoti atskirų firmų siūlomas specialias priemones.
            36. Senas ir sudūlėjusias plytas reikia valyti ypač atsargiai, minkštais teptukais, dulkes išpūsti guminėmis kriaušėmis. Labai sudūlėjusius plytų paviršius galima pradžioje sutvirtinti cheminėmis priemonėmis, palaukti kol paviršius sukietės, po to sutvarkyti siūles ir nuvalyti nuo paviršiaus teršalus ir dėmes.
            37. Dumbliais, samanomis ir kitais biopažeidėjais apaugusios mūro vietos apdorojamos antiseptinėmis priemonėmis.
 
            Plytų ir akmens mūro konservavimas ir restauravimas
 
            38. Kai iš istorinio atvirojo plytų mūro paviršių yra ištrupėję, išskilinėję arba išdūlėję atskiri gaminiai (plytos arba jų dalys), jie turi būti atstatomi įklijuojant pažeistose vietose surinktas išskilinėjusių plytų dalis (jei yra), prieš tai išvalius suaižėjusias ir drėgmės pažeistas plytas.
            38.1. Jeigu ištrupėjusių plytų sienoje yra daug arba ištrupėję atskiri sienų plotai, galima pritaikyti atitinkančias autentą naujas plytas.
            38.2. Įklijavimui naudojami atitinkami kalkių skiediniai pagal šio paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 3 priedą.
            39. Kai ištrupėjusių plytų yra nedaug arba ištrupėję nedideli sienų ploteliai ir nėra pritaikymui tinkamų plytų, istorinis mūras gali būti imituotas, pritaikant spalvotą skiedinį ir atitinkamus šablonus. Spalvotas skiedinys paruošiamas laboratorijoje. Rievėto mūro fragmentus ištrupėjusio mūro vietoje gali suformuoti tik prityrę meistrai, tiksliai juos pritaikydami prie autentiško mūro.
            39.1. Orientacinė skiedinio sudėtis nurodyta šio paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 3 priede.
            39.2. Gali būti naudojami ir kitokios sudėties praktikoje pasiteisinę skiediniai.
            39.3. Išvalytos mūro siūlės pirmiausia 2-3 kartus sutepamos kalkių prisotintu vandeniu. Mūro siūlės atstatomos restauraciniu kalkiniu skiediniu, kurio orientacinė sudėtis:
            39.3.1. viena tūrio dalis 50 % drėgnumo kalkių tešla, kurios aktyvumas - ne mažesnis kaip 67 %;
            39.3.2. 2,5 - tūrio dalies 0,14-2,5 mm smėlio;
            39.3.3. 0,1 - tūrio dalies keraminių plytų miltų (< 2,5 mm);
            39.3.4. 0,1 - tūrio dalies marmuro miltų.
            39.4. Po siūlių užtaisymo ir skiediniui šiek tiek sukietėjus, jos dar 2 kartus nutepamos kalkių prisotintu vandeniu. Oro temperatūra darbo metu turi būti ne žemesnė kaip 10°C ir reikia saugoti mūrą nuo tiesioginių saulės spindulių bei greito džiūvimo ar užšalimo.
            40. Jeigu plytų mūro paviršių reikia sutvirtinti, jis konservuojamas cheminio sustiprinimo priemonėmis. Kai konservuojamo mūro paviršiai kai kur išdūlėję - išdūlėjusios vietos atsargiai užtaisomos pagal reglamento 38 punktą.
 
            Natūralaus akmens mūro restauravimas
 
            41. Lietuvoje natūralus akmuo yra lauko rieduliai, daugiausiai granitas. jis yra ilgaamžė ir praktiškai nedūlėjanti medžiaga. Šiaurės Lietuvoje gali būti panaudotos ir nuosėdinės kilmės karbonatinės sluoksniuotos uolienos - klintys (Akmenės, Žagarės vietovėse) ir dolomitas (Kupiškio, Klovainių, Žagarės vietovėse). Viršutinių sluoksnių dolomitas taip pat yra labai kietas ir tvirtas. Silpnesni yra kalkakmeniai ir giliau (> 3 m) esančių sluoksnių dolomitai. juos gali ardyti klimatiniai poveikiai. Be to, dolomitai kartais būna kavernėti. Į tuštumas patekę krituliai gali ardyti ir stiprų dolomitą.
            41.1. Akmens mūras dažniausiai suyra dėl siūlių skiedinio rišamosios medžiagos suirimo bei išsiplovimo, pažeistų pamatų bei netinkamai atliktų ankstesnių remonto darbų.
            41.2. Iki restauracijos atlikti tyrimai turi išryškinti suirimo pobūdį, mastą ir priežastis. jeigu nustatoma, kad konstrukciją galima restauruoti, nuo jos pirmiausia turi būti nuvalomas susikaupęs purvas, augmenija ir pan.
            42. Kai siena gerai išsilaikiusi, bet dėl skiedinio suirimo iškrenta atskiri akmenys, jie pakeičiami tokios pat spalvos ir dydžio kitais akmenimis. iš siūlių išvalomas suiręs skiedinys, o akmenys nuplaunami ir vėl įmūrijami.
            43. Kai siena ankstesnio remonto metu buvo nutinkuota, bet tinkas dabar suiręs, o akmenys gali būti pritaikyti paviršiui ir be tinko, tikslinga visą tinką pašalinti. Šiuo atveju tinkas gali būti pašalintas smėliasrove, geriau šlapiu būdu. Prieš tai storas silpno tinko sluoksnis numušamas mechaniškai.
            44. Akmens mūro siūlės užtaisomos kalkių skiediniu, parenkant pagal šio reglamento 3 priedą. Netinka labai tankus cementinis skiedinys, nes po juo kaupiasi drėgmė. jeigu toks skiedinys buvo panaudotas anksčiau, jį reikia išardyti ir pakeisti. Skiedinio sukibimui su pagrindu pagerinti rekomenduojama į skiedinį įmaišyti 0,05-0,1 % metilceliuliozės miltelių nuo rišamosios medžiagos kiekio. Šiuo skiediniu galima įmūryti ir iškritusius akmenis.
 
            VII. NAUDOJAMI MECHANIZMAI IR ĮRANGA
 
            45. Istorinio mūro tvarkybai naudojama įprastinė statybinė technika, kuri nurodoma projekte. Be to, gali būti naudojamos mūro sienų mechanizuoto valymo priemonės.
 
            VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
 
            46. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę reglamento reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
 
            _________________
PrisegtukasDydis
Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.02.03:2007 „Akmens mūro ir natūralaus akmens, plytų mūro tvarkyba“ priedai.doc139.5 KB
Spausdinimo versija