En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Turime, ką saugoti, privalome tai daryti

2013-11-27

Jūratė Mičiulienė

Daž­nai su­si­du­ria­ma su po­žiū­riu, kad kul­tū­ros pa­vel­das, jo iš­sau­go­ji­mas yra tar­si pa­pil­do­ma naš­ta. Ta­čiau Vil­niu­je vy­ku­sios tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos " Kul­tū­ros pa­vel­das ir ES stra­te­gi­ja "Eu­ro­pa 2020" - sie­kiant in­teg­ruo­to po­žiū­rio" pra­ne­šė­jai pa­tei­kė dau­gy­bę pa­vyz­džių, kai pa­vel­das ku­ria pri­dė­ti­nę ver­tę, o rū­pi­ni­ma­sis juo tei­kia nau­dos vi­suo­me­nei.

Glo­ba­li­za­ci­jos am­žiu­je kul­tū­ros pa­vel­das ne tik pa­de­da iš­sau­go­ti vie­tos uni­ka­lu­mą, bet ir ga­li pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­nės so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės ge­ro­vės kū­ri­mo, stam­bių in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo. Nors tą vis daž­niau jau­čia­me ir Lie­tu­vo­je, klau­si­mai, ar tin­ka­mai su­vo­kia­ma kul­tū­ros pa­vel­do ver­tė, ar sie­kia­ma iš­nau­do­ti jo po­ten­cia­lą, ar pa­kan­ka­mai dėl šio tiks­lo bend­ra­dar­biau­ja mi­nis­te­ri­jos, ar kul­tū­ros pa­vel­do prob­le­moms iš­spręs­ti pa­kan­ka na­cio­na­li­nio lyg­mens spren­di­mų, lie­ka at­vi­ri. Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai lai­ko­tar­pis tin­ka­miau­sias lai­kas juos už­duo­ti gar­siai, juo­lab, kad pa­na­šaus su­si­rū­pi­ni­mo esa­ma vi­so­je Eu­ro­po­je.

At­sa­ky­mų ieš­ko­ta dvi die­nas tru­ku­sio­je Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­to­je tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rio­je su­si­rin­ku­sie­ji ap­ta­rė kul­tū­ros pa­vel­do po­li­ti­ką ES na­rė­se, da­li­jo­si ge­rai­siais pa­vyz­džiais. Pa­žy­mė­ta, kad pa­vel­do reikš­mė vi­suo­me­nės so­cia­li­nia­me ir eko­no­mi­nia­me gy­ve­ni­me vis di­dė­ja, o in­teg­ra­vę­sis į ki­tas po­li­ti­kos sri­tis kul­tū­ros pa­vel­das iš an­traei­lės sri­ties ga­lė­tų virs­ti pri­ori­te­ti­ne. Pra­ne­šė­jai pa­žy­mė­jo, kad bū­ti­na to­liau ieš­ko­ti bū­dų, kaip siek­ti glau­des­nės pa­vel­do ir ki­tų po­li­ti­kos sri­čių są­vei­kos.

„Vals­ty­bei no­rint tap­ti gar­sia ne­bū­ti­nai rei­kia bū­ti di­de­le. La­biau­siai lan­ko­mos tos ša­lys, ku­rios yra ge­rai su­sit­var­kiu­sios sa­vo kul­tū­ros pa­vel­dą“ – prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus svei­ki­ni­mo žo­dį per­da­vė jo pa­ta­rė­ja ap­lin­kos ap­sau­gai Jū­ra­tė Juo­zai­tie­nė.

Pa­vel­das - Eu­ro­pos lobynas

"Pa­vel­do­sau­ga ne­ga­li siek­ti trum­pa­lai­kės nau­dos. Ji tu­ri su­ge­bė­ti ri­zi­kuo­ti, - sa­kė kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­ju­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė. - Se­na­sis Eu­ro­pos že­my­nas yra se­na žmo­ni­jos pa­vel­do že­mė, se­nas mū­sų pa­vel­dė­tas pa­sau­lis. Tai įpa­rei­go­ja mus sau­go­ti tai, ką esa­me pa­vel­dė­ję, kad stip­rin­tu­me ir sa­vo pa­čių, at­ei­ties, kiek­vie­nos ša­lies ir Eu­ro­pos sau­gu­mą".

Pa­sak Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rės Sil­via Cos­ta, kul­tū­ros pa­vel­das - bend­ras Eu­ro­pos lo­by­nas, į ku­rį ga­li at­si­rem­ti dau­ge­lis vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sek­to­rių. Anot jos, tai stra­te­gi­nis iš­tek­lius vi­soms po­li­ti­kos sri­tims.

Kon­fe­ren­ci­jo­je prie­ita iš­va­dos, kad kul­tū­ros pa­vel­do po­ten­cia­las yra pil­nai ne­iš­nau­do­ja­mas. Glau­džiau sie­ja­mas su ki­tais sek­to­riais jis ga­lė­tų duo­ti dau­giau nau­dos že­mės ūkio, re­gio­nų plė­tros, ap­lin­kos ap­sau­gos, tu­riz­mo, švie­ti­mo, moks­li­nių ty­ri­mų, iš­tek­lių pa­ieš­kos sek­to­riuo­se. Skir­tin­gų ša­lių pra­ne­šė­jai ak­cen­ta­vo pa­vel­do svar­bą vi­suo­me­nei bei bū­ti­ny­bę jį in­teg­ruo­ti į ki­tas vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo sri­tis. Be vi­so to, kul­tū­ros pa­vel­dą ga­li­ma pa­nau­do­ti kaip prie­mo­nę siek­ti ES stra­te­gi­jos "Eu­ro­pa 2020" tiks­lų.

Is­to­ri­ko, „Eng­lish He­ri­ta­ge“ va­do­vo dr. Si­mo­no Thur­ley tei­gi­mu, nors nei vie­na Eu­ro­pos ša­lių vy­riau­sy­bė nė­ra nu­si­tei­ku­si nai­kin­ti kul­tū­ros pa­vel­do, vis dėl­to dau­gu­ma vy­riau­sy­bių jo ir ne­lai­ko pri­ori­te­tu. Bu­vęs Lon­do­no me­ras Ke­nas Li­vings­to­ne'as net yra sa­kęs, kad pa­vel­do­sau­gi­nin­kų ins­ti­tu­ci­ja, prieš­in­da­ma­si nau­jų dan­go­rai­žių sta­ty­bai Lon­do­ne, da­ro dau­giau ža­los, nei Tre­čio­jo Rei­cho ka­ri­nės oro pa­jė­gos. To­kį po­žiū­rį – daž­nai su­tin­ka­mą ir Lie­tu­vo­je bei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se – rei­kia keis­ti. Tai pa­ma­žu ir vyks­ta.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, skin­da­mie­si nau­ją in­teg­ra­ci­jos į ki­tas sri­tis ke­lią, pa­sta­rai­siais me­tais įro­do, kiek ki­tiems sek­to­riams nau­dos ga­li at­neš­ti vei­ki­mas iš­vien su pa­vel­do sri­ti­mi. Tai ir nau­jų dar­bo vie­tų, pri­dė­ti­nės ver­tės kū­ri­mas, eko­no­mi­kos au­gi­mas. Ta­čiau šis po­ten­cia­las ri­bo­ja­mas, kai kul­tū­ros pa­vel­das trak­tuo­ja­mas kaip at­ski­ras ob­jek­tas, jam ski­ria­mi ma­žes­ni pri­ori­te­tai, daž­niau­siai nuo ki­tų sek­to­rių at­lie­ka­mi pi­ni­gai. Sie­kiant pa­keis­ti to­kį po­žiū­rį, kon­fe­ren­ci­jo­je kon­kre­čiau gi­lin­ta­si, kaip pa­vel­das ga­li bū­ti in­teg­ruo­tas į ki­tas po­li­ti­kos sri­tis, ypač ap­lin­kos ap­sau­gos, re­gio­nų plė­tros bei že­mės ūkio.

Ma­ži­na iš­lai­das paveldui

Vie­na iš šian­dien ap­ta­ria­mų pa­vel­do in­teg­ra­ci­jos kryp­čių yra ap­lin­ko­sau­gos sek­to­rius, su ku­riuo sie­ti pa­vel­dą ga­li bū­ti itin efek­ty­vu. Kai ne­at­siž­vel­giant į is­to­ri­nių pa­sta­tų ir vie­tų siū­lo­mas ga­li­my­bes sie­kia­ma grei­tos eko­no­mi­nės nau­dos, ne­re­tai su­lau­kia­ma prieš­in­go re­zul­ta­to: vie­ta ne tik pra­ran­da ta­pa­ty­bę, bet te­ri­to­ri­jos vys­to­mos ne­efek­ty­viai. "Tin­ka­mas el­ge­sys su ap­lin­ka duo­da ir eko­no­mi­nės nau­dos, nors iš pra­džių at­ro­do, kad ap­lin­ka tik kai­nuo­ja“ - kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ra­to at­sto­vė Pia Bu­cel­la. Štai Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je se­na­me an­ga­re įkur­tas ir ap­lin­ką tau­so­jan­čiais ener­ge­ti­niais iš­tek­liais ap­šil­tin­tas moks­lo mu­zie­jus ir sau­go eks­po­na­tus, ir tau­so­ja ap­lin­ką. Jam rei­kia tik treč­da­lio ener­ge­ti­nių są­nau­dų pa­ly­gin­ti su įpras­ti­niais mu­zie­jais.

Ne pra­stes­nis kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo pa­si­nau­do­jant ap­lin­ko­sau­gi­niais me­to­dais pa­vyz­dys - nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­ti se­ni Blen­hei­mo rū­mai, ku­rie per­dir­ba 80 pro­cen­tų at­lie­kų. "To­kiu bū­du smar­kiai su­ma­žė­ja rū­mų iš­lai­ky­mo kaš­tai. Tai ypač ak­tua­lu, kai ES ša­ly­se vi­du­ti­niš­kai per­dir­ba­ma tik 40 pro­cen­tų kie­tų­jų at­lie­kų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, ko­kie kal­nai iš­me­ta­mi (me­ti­nės ES ša­lių at­lie­kos su­da­ro 2,7 mi­li­jar­dus to­nų), ir kaip bū­tų ga­li­ma kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą pa­da­ry­ti efek­ty­ves­nį tuo­se ob­jek­tuo­se per­dir­bant kuo dau­giau at­lie­kų", - tei­gė P.Bu­cel­la.

Ter­ry O'Re­ga­nas iš Ai­ri­jos, at­sto­vau­jan­tis ne­vy­riau­sy­bi­nei Kraš­to­vaiz­džio al­jan­so or­ga­ni­za­ci­jai, mū­sų ci­vi­li­za­ci­ją pa­ly­gi­no su ply­tų sie­na, ku­ri su­by­rės, jei jos nuo­lat ne­pri­žiū­rė­si­me. "Kur ženg­sim, vis at­si­trenk­sim į kul­tū­ros pa­vel­dą. Jei mums rū­pės tik eko­no­mi­nis au­gi­mas, mes "nu­tuk­sim" ir ga­lim su­sprog­ti", - vaiz­džiai kal­bė­jo sve­čias iš Ai­ri­jos, ra­gin­da­mas at­siž­velg­ti į pa­vel­do vaid­me­nį įvai­rio­se gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

Kei­čia mies­to veidą

Vie­na aki­vaiz­džiau­sių są­sa­jų, ko ge­ro, eg­zis­tuo­ja tarp kul­tū­ros pa­vel­do ir tu­riz­mo. In­ves­ti­ci­jos į kul­tū­ros pa­vel­dą di­di­na vie­tos pa­trauk­lu­mą tu­ris­tams, o taip ska­ti­na­mas eko­no­mi­kos vys­ty­ma­sis re­gio­ne, pri­trau­kia­mos nau­jas dar­bo vie­tas ku­rian­čios vers­lo struk­tū­ros. Iš­sau­go­tas pa­vel­das ir juo be­si­do­min­tys tu­ris­tų srau­tai at­gai­vi­na vie­to­ves, ma­ži­na ap­leis­tų re­gio­nų at­si­li­ki­mą nuo ly­de­riau­jan­čių, su­tei­kia vie­no­das dar­bo ga­li­my­bes.

ES re­gio­nų plė­tros po­li­ti­kos ir kul­tū­ros pa­vel­do bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes ap­ta­ręs dr. Ha­roo­nas Saa­das, at­sto­vau­jan­tis ne­vy­riau­sy­bi­nei or­ga­ni­za­ci­jai - Mies­tų plė­tros Eu­ro­pos tink­lui (LU­DEN) - sa­kė, kad į mies­to at­gai­vi­ni­mo stra­te­gi­jas įtrau­kia­mas kul­tū­ros pa­vel­das ga­li da­ry­ti mies­tą pa­trauk­les­nį. Jo tei­gi­mu, apie 5 pro­cen­tus ES ša­lių biu­dže­to su­da­ro pa­ja­mos iš tu­riz­mo. Tad tin­ka­mai el­gian­tis su pa­vel­du ga­li­ma ti­kė­tis ir dar di­des­nio biu­dže­to au­gi­mo.

Jis ra­gi­no ge­riau res­tau­ruo­ti, re­kons­truo­ti, gy­ve­ni­mui pri­tai­ky­ti kuo dau­giau se­nų pa­sta­tų nei sta­ty­ti nau­jus. "Ar ži­no­te, kad be­veik ket­vir­ta­da­lis žmo­ni­jos su­kur­to ang­lies dvi­de­gi­nio at­si­ran­da griau­nant se­nus pa­sta­tus? Tad ti­krai ver­ta pa­gal­vo­ti apie se­nų pa­sta­tų pri­tai­ky­mą. Toks bū­das bū­tų nau­din­gas ir ap­lin­kos ap­sau­gai. Be to, ka­dan­gi iš­tek­lių vis ma­žė­ja, juos ga­lė­tu­me tau­py­ti tvar­ky­da­mi se­nus pa­sta­tus, o ne nuo pa­ma­tų sta­ty­da­mi nau­jus - tei­gė H.Saa­das. - At­nau­jin­ti se­ni pa­sta­tai kei­čia mies­to ar vie­to­vės vei­dą, gy­ven­to­jai įsi­trau­kia į nau­jus pro­ce­sus".

Pro­fe­so­riaus pa­sta­bos tar­si at­kar­to­jo V.Dau­jo­ty­tės-Pa­ke­rie­nės pra­ne­ši­mą, ku­rio me­tu iš vi­sos ES su­va­žia­vę klau­sy­to­jai pri­ta­ria­mai link­sė­jo gal­vo­mis. "Sau­go­ji­mas yra es­mi­nis žmo­gaus rū­pes­tis. Kas yra su­kur­ta, pa­sta­ty­ta, pa­da­ry­ta, tas sie­kia ir iš­lik­ti. Vi­suo­se kū­ry­bi­niuo­se žmo­gaus veiks­muo­se sly­pi gi­lus iš­li­ki­mo ins­tink­tas. Sau­gan­tis žmo­gus pats yra sau­ges­nis", - sa­kė pro­fe­so­rė. Jos nuo­mo­ne, pa­vel­do­sau­gos pri­nci­pai tu­ri pe­rei­ti į ūkio sfe­rą - ša­lies ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nius sver­tus lai­kan­tį me­cha­niz­mą.

"Bū­ti­na vals­ty­bi­niu lyg­me­niu pers­vars­ty­ti se­no, pa­vel­dė­to ir nau­jo, da­bar sta­to­mo, ku­ria­mo daik­to san­ty­kį, - tei­gė V.Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė. - Žmo­gaus są­mo­nė lin­ku­si pir­me­ny­bę ati­duo­ti nau­jam daik­tui. Tai ky­la iš var­to­to­jiš­kos jo są­mo­nės. Ta­čiau pa­vel­do­sau­gos la­bui bū­ti­na lai­ky­tis vi­sas gy­ve­ni­mo sri­tis pers­mel­kian­čio pri­nci­po - jei tik įma­no­ma, pa­vel­do ob­jek­tą rei­kia pri­tai­ky­ti se­noms ar nau­jai at­si­ran­dan­čioms žmo­gaus reik­mėms".

H.Saa­do ra­gi­ni­mas la­biau iš­nau­do­ti jau tu­ri­mus pa­sta­tus par­em­tas pe­si­mis­ti­niais skai­čiais - kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mui ES ski­ria­ma maž­daug 10 kar­tų ma­žiau pi­ni­gų nei nau­jų pa­sta­tų sta­ty­boms. Tai, anot jo, pri­ku­ria daug mies­tų - klo­nų. "Kur be­nu­vyk­si, ra­si nau­jus pa­na­šius pa­sta­tus, pre­ky­bos cen­trus, par­duo­tu­ves, - pa­sa­ko­jo jis. – Ir tik la­bai ne­daug sek­to­rių no­riai nau­do­ja­si se­nais at­nau­jin­tais pa­sta­tais. Tad šio­je sri­ty­je lau­kia dar daug iš­šū­kių".

Pa­sak H.Saa­do, kul­tū­ros pa­vel­do po­rei­kius ga­li­ma in­teg­ruo­ti į ES stra­te­gi­ją "Eu­ro­pa 2020". Ta­čiau to­kį pro­ce­są, tu­rė­tų ska­tin­ti pa­tys žmo­nės. Veiks tik tas pro­ce­sas, ku­ria­me vi­si sek­to­riai bus su­in­te­re­suo­ti. "Struk­tū­ri­niai sang­lau­dos fon­dai ir sie­kia to­kių tiks­lų", - sa­kė jis.

Že­mės ūkis - ne priešas

Kul­tū­ros pa­vel­do ir že­mės ūkio po­li­ti­kos są­vei­kos te­mo­mis dis­ku­ta­vę pra­ne­šė­jai da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, kaip pa­vel­dą ga­li­ma ap­sau­go­ti in­ten­sy­vios žem­dir­bys­tės sek­to­riu­je. Pra­ne­šė­jų tei­gi­mu, šių sek­to­rių bend­ra­dar­bia­vi­mas yra la­biau įma­no­mas, nei ga­li at­ro­dy­ti iš ša­lies. Pa­vel­das pri­si­de­da prie kai­mo plė­tros po­li­ti­kos, yra ne­at­sie­ja­mas ge­rų­jų po­ky­čių kai­me da­lis, pa­de­da vys­ty­tis smul­kia­jam vers­lui.

Ma­ria del Po­zo Lo­pez iš Is­pa­ni­jos, at­sto­vau­jan­ti Aran­chue­so kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio fon­dui, pa­tei­kė įkve­pian­tį pa­vyz­dį, ku­rį pa­va­di­no in­teg­ra­liu val­dy­mo mo­de­liu. Jų re­gio­ne at­kur­tas se­no­vi­nis hid­rau­li­nis ma­lū­nas da­bar nau­do­ja­mas pa­sė­lių lais­ty­mui. Nau­da ir pa­vel­dui, ir že­mės ūkiui.

Kaip tei­gė Ba­va­ri­jos že­mės pa­vel­do­sau­gi­nin­kas prof. dr. Se­bas­tia­nas Som­me­ris, nors ne vi­sa­da yra pa­pras­ta iš že­mės sa­vi­nin­kų nu­pirk­ti že­mės plo­tą su pa­vel­do ob­jek­tu, ta­čiau vi­sa­da ga­li­ma siek­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo. Jis siū­lė tas vie­tas, kur po že­me esa­ma ar­cheo­lo­gi­nio pa­vel­do, pa­vers­ti ža­lio­sio­mis poil­sio zo­no­mis - par­kais, pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kais – taip ap­sau­go­ti že­mę nuo nuo­la­ti­nio ari­mo ir iš­lai­ky­ti at­ei­ties kar­toms.

Pri­mi­nęs le­gen­dą, kaip jų re­gio­ne at­si­ra­do kal­kak­me­nių py­li­mai - esą vel­niui bu­vo pa­ža­dė­ta duo­ti val­dy­ti tiek že­mės, kiek jis per nak­tį su­ge­bės apt­ver­ti - S.Som­me­ris pa­sa­ko­jo, kaip bu­vo ras­tas bū­das juos iš­sau­go­ti. Nors ap­link - in­ten­sy­vios žem­dir­bys­tės te­ri­to­ri­jos, o per jas vin­giuo­ja apie 5 000 ki­lo­me­trų py­li­mų, dau­ge­ly­je vie­tų tu­ris­tams nu­ties­ti dvi­ra­čių ta­kai. Da­lis tra­sų vin­giuo­ja py­li­mų vir­šu­mi. Įreng­ti in­for­ma­ci­niai sten­dai, aikš­te­lės, su­pa­žin­di­nan­čios su šio kraš­to­vaiz­džio ypa­tu­mais. Ir tai tei­kia žmo­nėms ma­lo­nu­mo. Kaip pa­ste­bė­jo bri­tų Bir­min­ga­mo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Mi­ke'as Ro­bin­so­nas, pa­vel­du mes ga­li­me džiaug­tis ne­mo­ka­mai. Jau vien tai yra daug ir jau vien tai, at­ro­dy­tų, įpa­rei­go­ja žmo­nes jį sau­go­ti.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pa­tys kul­tū­ros pa­vel­dą su­pran­ta ne kaip sa­vai­mi­nį tiks­lą, bet ir kaip prie­mo­nę ki­tų sri­čių tiks­lams pa­siek­ti. Kaip tei­gė Bel­gi­jos švie­ti­mo, kul­tū­ros ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Mo­ni­que'a Krau­wer, no­rint pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų pa­vel­do­sau­gos sri­ty­je, jos pri­ori­te­tus bū­ti­na pri­de­rin­ti prie ki­tų sek­to­rių pri­ori­te­tų. "Ne­ga­li­ma rėk­ti vien iš sa­vo var­pi­nės ir pa­vel­dą sau­go­ti vien dėl jo pa­ties. Pa­vel­das ga­li teik­ti pri­dė­ti­nę ver­tę da­bar­ties žmo­gui. Tai svar­bu su­pras­ti ir ta kryp­ti­mi dirb­ti. Ge­rie­ji pa­vyz­džiai ilius­truo­ja, kaip nau­din­ga į kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą įtrauk­ti vie­tos žmo­nes, par­ody­ti jiems, ko­kią nau­dą tai tei­kia. To­kiu at­ve­ju ver­ty­bės bus puo­se­lė­ja­mos jau­čiant joms pa­gar­bą", - sa­kė M.Krau­wer.

Prie­žas­čių ir ga­li­my­bių daugėja

Pro­tin­gai in­ves­tuo­ti pi­ni­gai ga­li pri­kel­ti mer­din­čius sek­to­rius. Pui­kiai ilius­truo­jan­tį pa­vel­do in­teg­ra­ci­jos pa­vyz­dį iš Ma­te­ros mies­to pa­tei­kė Ita­li­jos Pa­vel­do ir kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Er­mi­nia Sciac­chi­ta­no. Pa­sak jos, ak­mens am­žių me­nan­ti Ma­te­ra iš na­cio­na­li­nės gė­dos vir­to na­cio­na­li­niu pa­si­di­džia­vi­mu po tei­sin­gų in­ves­ti­ci­jų.

Po­ka­riu is­to­ri­nės mies­to ver­tės ne­su­vo­kę oku­pan­tai vi­siš­kai su­nio­ko­jo ap­lin­ką, mies­tas ta­po vie­nu skur­džiau­sių Ita­li­jo­je, da­lis jo – ne­be­tin­ka­mas gy­ven­ti. Pa­dė­tį ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti pri­si­mi­nus Lie­tu­vos mies­tu-vai­duok­liu va­di­na­mą Di­džia­sa­lį. Si­tua­ci­ją pa­kei­tė į mies­to svar­bą ir prob­le­mas dė­me­sį at­krei­pę ša­lies in­te­lek­tua­lai: Ma­de­ra im­ta gai­vin­ti na­cio­na­li­nė­mis lė­šo­mis ir įsik­lau­sant į tra­di­ci­nių ama­tų meis­trų pa­ta­ri­mus. Mies­to at­gai­vi­ni­mą su­vo­kus kaip pri­ori­te­tą dėl jo is­to­ri­nės ver­tės ir po­ten­cia­lios eko­no­mi­nės nau­dos, pa­si­rink­tas sri­čių in­teg­ra­vi­mas, ne kon­ser­vuo­jant mies­tą lyg mil­ži­niš­ką mu­zie­jų, bet sten­gian­tis pri­kel­ti jį nau­jam gy­ve­ni­mui. Tei­sin­gai in­ves­ta­vus vals­ty­bės ir ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šas mies­tas šian­dien kles­ti.

Ma­te­ros pa­vyz­dys by­lo­ja, kad net be­vil­tiš­kiau­sio­je pa­dė­ty­je at­si­dū­ręs pa­vel­das pa­si­rin­kus tei­sin­gą ke­lią ga­li bū­ti pri­kel­tas. Nors nė­ra ir ne­ga­li bū­ti uni­ver­sa­laus re­cep­to sėk­min­gai jo in­teg­ra­ci­jai, esa­ma dau­ge­lio bū­dų ir ga­li­my­bių tam pa­siek­ti. Kul­tū­ros pa­vel­do įvai­ria­pu­siš­ku­mas ver­čia ieš­ko­ti spren­di­mų, kar­tais ne­iš­ven­gia­ma klai­dų, ta­čiau, kaip sa­ko Ma­de­ros gy­ven­to­jai, mo­ky­tis ne­ban­dant yra tas pats, kaip ban­dy­ti rink­ti der­lių nie­ko ne­pa­so­di­nus.

Api­bend­rin­da­mas pa­tir­tį ir ma­ty­da­mas, ko­kias ga­li­my­bes tei­kia in­teg­ruo­to­ji pa­vel­do­sau­ga pa­žan­gių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je, Up­sa­los uni­ver­si­te­to prof. Chris­te­ris Gus­tafs­so­nas pa­tvir­ti­no, jog tin­ka­mai tvar­kan­tis su kul­tū­ros pa­vel­du, re­gio­nas ga­li tik su­stip­rė­ti. "Šve­di­jo­je pa­ste­bė­jus, kad vie­nas re­gio­nas kles­ti, au­ga eko­no­mi­ka, o ki­tas tuo ne­pa­si­žy­mi, bu­vo da­ry­ta daug ty­ri­mų, ko­kios to­kių skir­tu­mų prie­žas­tys. Sta­tis­ti­niai duo­me­nys par­odė, kad kles­tin­čia­me re­gio­ne dau­giau dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma pa­vel­do­sau­gos klau­si­mų spren­di­mui", - tei­gė Ch.Gus­tafs­so­nas.

Ne­ei­li­nis žingsnis

Tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Vil­niu­je, su­trau­ku­si per 250 da­ly­vių, ta­po di­de­liu žings­niu į prie­kį dis­ku­tuo­jant apie kul­tū­ros pa­vel­do in­teg­ra­ci­ją į ki­tus po­li­ti­kos sek­to­rius ir va­di­na­mą­ją eu­ro­pi­nę dar­bot­var­kę. Kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­go­je pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je tei­gia­ma, kad bū­ti­na su­kur­ti nau­ją stra­te­gi­nę il­ga­lai­kę kul­tū­ros pa­vel­do in­teg­ra­ci­jos į įvai­rias ES po­li­ti­kos sri­tis vi­zi­ją. Tik ei­nant to­kiu ke­liu ga­li­ma iš­nau­do­ti vi­sas kul­tū­ros pa­vel­do tei­kia­mas ga­li­my­bes.

Originalus straipsnio šaltinis - www.lzinios.lt

Perpublikuoti straipsnį be www.lzinios.lt sutikimo draudžiama

Spausdinimo versija