En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Atgijusi partizanų rėmėjų sodyba

2013-09-30

Šiais metais partizanų rėmėjų Sajų sodyboje (Balandiškis, Radviliškio rajonas) vėl virė gyvenimas. Čia rugpjūčio 18–28 dienomis antrus metus iš eilės vyko akademinio jaunimo stovykla-seminaras „Laisvės kovų atmintis“, į kurią netradiciškai praleisti savo vasaros pabaigą susibūrė daugiau nei dvidešimt studentų iš Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus universitetų.

Sajų sodyba istorikų, paveldosaugininkų ir visuomenininkų dėmesį patraukė dėl savo ryšio su partizaniniu pasipriešinimu sovietinei okupacijai. Sodyboje gyvenę Stanislovas ir Elžbieta Sajai buvo aktyvūs partizanų rėmėjai. Jų daržinėje buvo įkurtas bunkeris, kuriame veikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas, vadovaujamas Juozo Šibailos-Merainio, leistas pogrindinis laikraštis „Prie Rymančio Rūpintojėlio“. Vėliau čia įsikūrė Povilo Lukšio rinktinės štabas.

Sodyba taip pat siejama su 1949 m. vasarį dabartinio Radviliškio rajono teritorijoje vykusiu partizanų vadų susitikimu. Jo metu Miknių sodyboje Minaičiuose buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, kuris faktiškai suvienijo visoje Lietuvoje veikusius partizanus į vieną organizaciją. Taip pat pasirašyta 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, kuri 1999 m. buvo pripažinta oficialiu Lietuvos Respublikos teisės aktu. Naujausių Aistės Čepulytės ir Vykinto Vaitkevičiaus atliktų tyrimų duomenimis, Balandiškis galimai yra vieta, kurioje partizanų vadai susirinko prieš persikeliant į Minaičius, čia galėjo vykti pasiruošiamieji susirinkimo darbai.

1994 m., mirus paskutinei gyventojai Genovaitei Sajūtei, Sajų sodyba buvo apleista ir neprižiūrima. Tačiau 2010 m. Šiaulių visuomenininkų grupei pradėjus rūpintis šios vietos išsaugojimu, situacija pradėjo keistis. Virš jau begriūnančio namo buvo pastatyta stoginė, imta mąstyti kaip sodybą būtų galima išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui. Vienu iš būdų tai padaryti tapo stovyklos, skirtos akademiniam jaunimui, idėja. Pirmą kartą ji surengta 2012 m.

Pasisekus pirmajai stovyklai, analogišką renginį buvo nuspręsta pakartoti ir 2013 m. Studentai čia turėjo galimybę užsiimti labai įvairia veikla. Dienos metą dalyviai praleisdavo sodybos teritorijoje, kur vyko archeologiniai tyrimai. Tyrimų metu ieškota tiek radinių susijusių su partizaniniu karu, tiek su Sąjų buitimi. Taip pat rinkti duomenys, reikalingi kuo tikslesniam visos sodybos vaizdo ir išplanavimo atkūrimui. Vakarais studentai susiburdavo klausytis pranešimų. Prof. Arūnas Gumuliauskas apžvelgė sovietizacijos įtaką Lietuvos piliečių apsisprendimui prisijungti prie partizanų, dr. Birutė Salatkienė gvildeno problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai muziejai, dr. Nerijus Brazauskas – per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje atsiradusius su partizanais susijusius „didžiuosius pasakojimus“ ir kt. Didelį įspūdį stovyklos dalyviams paliko Lietuvos kariuomenės viršilos Ernesto Kuckailio paskaita apie partizanų kovos taktiką. Stovyklos dalyviai taip pat turėjo progą pabendrauti su ryšininke Antanina Valeikiene, kuri sutiko pasidalinti savo mintimis bei prisiminimais apie partizaninio karo laikotarpį.

Sekmadienį darbai buvo atidėti į šalį ir leistasi į žygį. Jo metu apsilankyta Miknių sodyboje įrengtoje ekspozicijoje, skirtoje Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimui. Taip pat apsilankyta aplinkiniuose miškuose buvusių bunkerių vietos. Studentai galėjo pamatyti kokioje aplinkoje savo dienas leisdavo partizanai, susipažinti su sunkumais ir problemomis, kurie iškyla saugant tokio pobūdžio paveldą.

Nors su ginkluota rezistencija susijusių sodybų Lietuvoje yra daug, tačiau reta iš jų turi tokią teisinę valstybės apsaugą, kokia šiuo metu yra skirta Sajų sodybai. Dauguma kitų vietų, kuriose buvo įrengtos partizanų slaptavietės, priklauso privatiems asmenims. Dėl to reta iš jų gali būti pritaikyta edukaciniams tikslams. Sajų sodybos padėtis šiuo atžvilgiu yra unikali, nes ji priklauso Radviliškio rajono savivaldybei. Tai lemia, kad sodyba yra labai parankus objektas pademonstruoti tą partizaninės kovos pusę, kurią prisimename gerokai rečiau. Partizanams išsilaikyti miškuose būtų buvę neįmanoma be gyventojų paramos. Sajai buvo viena iš daugelio Lietuvos šeimų, kuri savo buitimi dalinosi su partizanais ir rizikuodami savo gerove juos rėmė. Sėkmingai sutvarkyta sodyba galėtų tapti šių žmonių indėlio į partizaninę kovą atminimui skirta vieta.

Rugsėjo 13 d. Sajų sodybos reikšmė ir tyrimų rezultatai buvo pristatyti Europos paveldo dienų Radviliškio rajone dalyviams – Radviliškio rajono moksleiviams. Renginio dalyviai ne tik išklausė pranešimų, bet ir galėjo stebėti kaip sodyboje vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Stovyklos-seminaro oganizatoriai nuoširdžiai dėkoja Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Šiaulių universitetui, Vilniaus universitetui, Europos Parlamento nariui Algirdui Saudargui, verslininkui Vidmantui Nikšai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Grinkiškio seniūnijai, Pašušvio pagrindinei mokyklai, Pašušvio kultūros namams ir visiems kitiems, parėmusiems ar kitaip prisidėjusiems prie stovyklos organizavimo.

Vytautas Stanionis

Nuotraukų autorius – Žilvinas Montvydas.

Spausdinimo versija