En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Restauruotas vienas seniausių Žeimelio pastatų - mažoji karčema

2013-01-08

Muziejų metais paskelbtus 2012 m. praturtino ir vieno seniausių Žeimelio pastatų Mažosios karčemos, kurioje įsikūręs Žiemgalos muziejus, restauravimo pabaigimas.

Pakruojo r. Žeimelio miestelio centrinėje aikštėje išsiskiria Didžiosios ir Mažosios karčemų kompleksas. Pakruojo r. savivaldybės administracijos rūpesčiu baigtas įgyvendinti projektas, kurio metu sutvarkyta Mažoji karčema, tam panaudojant valstybės investicijų programos ir savivaldybės biudžeto lėšas (per 1,75 mln. Lt).

XVII a. pr. Žeimelyje buvo muitinė, per miestelį ėjo kelias į Bauskę, Rygą. Tai buvo paskutinis sustojimo punktas pakeliui į Rygą. XVIII a. vid. Žeimelyje gyveno apie pusę tūkstančio gyventojų. Prekybinės reikšmės miestelis nustojo po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo (1795 m.), tačiau pravažiuojančių žmonių nesumažėjo. Tik XX a., kartu su kitų artimų miestų augimu, Žeimelis palaipsniui neteko turėtos reikšmės.

Mažoji karčema - vienas seniausių išlikusių pastatų aikštės šiaurės rytų kampe. Šis namas, kaip rodo XVIII a. miestelio inventorius, vėliau XVIII pab. ar XIX a. pr. buvo sujungtas su greta esančiu namu, šiaudinis stogas perdengtas čerpėmis. Mažojoje karčemoje pradžioje buvo alinė. Kelis kartus keitėsi šios karčemos pavadinimas: XIX a. ji vadinama „Bažnyčios karčema" (1828 m. pastatyta bažnyčia, ir ši karčema buvo arčiausiai bažnyčios.) XIX a. pab. - XX a. pr. vadinama „Arbatinė - viešbutis", arba „Liaudies arbatinė", XIX a.pr. - vid. „Mažąja karčema".  Ant pastato sienų dar 1974 m. matėsi gotiško šrifto latviško užrašo liekanos „Arbatinė-Viešbutis".  Ankstesniais laikais svečiai čia nelikdavo nakvoti. Vėliau, apie XIX a. pab., spėjama, kad svečiai apsistodavo viešbutyje nakvynei.

Tarp spėjamo karčemų komplekso sujungimo buvo įvažiavimas iš aikštės pusės į kiemą. Svečių arkliai buvo laikomi pririšti prie barjerų aptvertame kieme, o juos prižiūrėdavo kiemsargis, kuris gyveno kiemo kairiajame kampe, mažame namelyje. Kieme buvo šulinys. Pastato rytinėje dalyje gyveno žydų tautybės žmonės. XIX a. pr. čia buvo krautuvėlė, pokario metais - ūkinių prekių parduotuvė, bendrabutis, butai. Po Antrojo pasaulinio karo Mažosios karčemos svetainėje buvo kolūkio stalių dirbtuvės, vėliau patalpos priklausė profesinei technikos mokyklai. Įvažiavimo arkos užmūrytos po 1945 m. Žiemgalos muziejus įkurtas 1958 m. vietos mokinių ir kraštotyrininkų iniciatyva. Nuo 2005 m. Žiemgalos muziejus atsiskyrė nuo Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir tapo savarankišku Pakruojo krašto muziejumi.

Parengta pagal Pakruojo r. savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.

Nuotraukos:

Dianos Varnaitės nuotraukoje Žeimelio Mažoji karčema prieš restauravimą 2008 m.

Mindaugo Veliulio nuotraukoje Žeimelio Mažoji karčema nuo kiemo pusės po restauravimo

Mindaugo Veliulio nuotraukoje Žeimelio Mažoji karčema nuo aikštės pusės po restauravimo

Spausdinimo versija