En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Ingridos Semaškaitės knyga "Atgimę dvarai"

2012-12-17

Leidykla "ALGIMANTAS" išleido Ingridos Semaškaitės knygą apie istorinius dvarus "Atgimę dvarai". Tai - šeštoji autorės knyga apie dvarus. Iki šiol išleistose knygose autorė siekė supažindinti su visais Lietuvos dvarais, kurių išlikę apie 500. Tai reikšmingas XV – XX a. pradžios Lietuvos istorijos, kultūros sluoksnis. Per istorinius virsmus dvarai mus pasiekė jau apnykę, dauguma - netekę savo šeimininkų. XXI a. Lietuvos visuomenė vėl susidomėjo dvarais, stengiasi juos atgaivinti.

Knygoje pristatomi atgimę, restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai, pateikiami nuoširdūs, emocingi savininkų pasakojimai, kaip jiems sekėsi savuosius dvarus prikelti naujam gyvenimui. Knygoje aprašoma šimtas atgimusių dvarų. Ingrida Semaškaitė susitiko su dauguma atgimusių dvarų savininkų ir sukaupė daug vertingos informacijos, kurią perteikia skaitytojams. Aprašymai gausiai iliustruojami naujomis ir istorinėmis atgimusių dvarų nuotraukomis. Dvarų dislokacija sužymėta smulkiuose apskričių žemėlapiuose.


LEIDĖJŲ ŽODIS

ATGIMĘ DVARAI – tai šeštoji Ingridos Semaškaitės knyga apie dvarus. Į šią temą ji gilinasi jau daugiau kaip dešimtmetis. Išleido knygas LIETUVOS PILYS IR DVARAI (2003), atnaujintą ir papildytą šios knygos versiją – (2005), DVARAI: SPINDESYS IR SKURDAS (2008), dvitomį žinyną LIETUVOS DVARAI (2008), jo atnaujintą vienatomį variantą LIETUVOS DVARAI (2010). Autorė tik pati geriausiai žino, kas ją labiausiai vilioja dvarų tematikoje. Gal šiam pasirinkimui turi įtakos ir genealoginė autorės praeitis. Giminės istorijoje buvo garbingų dvarininkų-bajorų su garsiais herbais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose raštuose Semaškų giminė minima nuo XVI a. Ši Gulbės herbo giminė buvo kildinama iš Volynės, iš kur pasklido po dabartinės Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos teritoriją. Dėl dokumentų trūkumo nepavyko nustatyti, kada Ingridos Semaškaitės protėviai apsigyveno Lietuvoje. Tikrai nustatyta, kad jos protėviai nuo XIX a. pradžios gyveno Šėtos (dabar Kėdainių r.) apylinkėse. Ten dvarininkas Antanas Semaška 1829 m. vedė savo kraštietę bajoraitę Barborą Švabaitę. Švabai – taip pat labai sena dvarininkų giminė, turėjusi Vanago herbą. Šios Semaškų/Švabų šeimos palikuonys, autorės protėviai, savo likimus iki mūsų dienų siejo su kitų kilmingų šeimų palikuonimis. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos dokumentų patikros komisija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, vadovaudamasi LGHD įstatais patvirtino, kad Ingrida Semaškaitė yra kilusi iš kilmingų Besakirskų, Didžiulių, Rencevičių, Barkauskų, Stašaičių, Taujanskų, Kaminskų, Semaškų (herbas Gulbė), Švabų (herbas Vanagas) giminių. Komisija suteikė I. Semaškaitei teisę naudotis dviejų giminių, kurios persipynusios tarpusavyje – Semaškų ir Švabų, – Gulbės ir Vanago herbais.

ATGIMĘ DVARAI – knyga apie dvarus, kurie pergyvena savo antrąją jaunystę. Knygoje jų aprašoma 100 (tik vienas šimtas atgimusių dvarų!). O juk kultūros paveldo registre dvarų yra 533 (iš viso dvarų ir jų fragmentų likę apie 600). Pavažinėjus po dvarus apima slogi nuojauta, kiek daug jau baigiančių sunykti dvarų. Į juos užsukęs pasijunti gal panašiai kaip kunigas prie beviltiško ligonio – gali išklausyti, bet padėti jau niekuo nebegali.

Pasisekė dvarams, kurie anksčiau ar vėliau tapo muziejais. Jie stabiliai prižiūrimi, atnaujimami ir, tikėkimės, tokiame statuse dar ilgai gyvuos. Tai Bukantės, Jurbarko, Kelmės, Kretingos, Naisių, Paežerių (Vilkaviškio r.), Palangos, Plungės, Puziniškio, Rokiškio dvarai.

Kai kuriuos dvarus nusipirko Lietuvos verslininkai ar užsienio lietuviai. Dalis naujųjų dvarininkų investavo nemažus pinigus į savo dvarų atgaivinimą. Tokie dvarai pradėjo naują gyvenimą. Jie ir pristatomi šioje knygoje. Gal ne visi. Gal, važinėdami po Lietuvą, aptiksite dar kelis atgimusius dvarus. Jų nėra šioje knygoje, nes tų dvarų savininkai nelaukia nekviestų svečių savo gyvenamuosiuose būstuose. Jei jau sugalvosite aplankyti tokį dvarą, tarkitės su šeimininku. Patys pagalvokite ir suprasite – dažni ekskursantai vargina ar net trukdo normaliai gyventi...

Tačiau grįžkime prie knygos, kuri dabar Jūsų rankose. Dvarų istoriniuose aprašymuose galite rasti duomenų, kurie gal nesutaps su jūsų žiniomis. Šioje situacijoje viską lemia šaltiniai, kuriais naudojomasi. Knygos gale yra išvardinti pagrindiniai šaltiniai, kuriais naudojosi autorė. Ji stengėsi gauti informaciją „iš pirmų lūpų“ – kalbėjosi su atgimusių dvarų savininkais, kurie turi sukaupę informacijos apie savo dvarų praeitį. Kai autorė susidurdavo su skirtingų šaltinių skirtinga informacija, pirmenybę teikdavo Kultūros paveldo centro dosjė užfiksuotoms žinioms. Konsultavo savivaldybių paminklotvarkos specialistai, muziejų darbuotojai.

Tikimės, kad knyga sudomins visus, neabejingus dvarų likimui. Aprašymai iliustruojami dabartinėmis ir istorinėmis nuotraukomis. Knygos gale pateikiami apskričių smulkūs žemėlapiai, kuriuose pažymėta visų išlikusių dvarų dislokacija. Aprašomi atgimę dvarai pažymėti raudonos spalvos rutuliukais, visi likusieji – geltonos spalvos.

Linkime įdomių, dvasingų kelionių į atnaujintus dvarus.

Leidėjai

Spausdinimo versija