En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Urbanistikos ir architektūros paveldo apsauga

Kėdainių senamiestis - urbanistikos vertybė. Susiformavo XVII-XIX a.

Didžiausią Lietuvos istorinio nekilnojamojo paveldo dalį sudaro urbanistikos ir architektūros vertybės. Nuo XVII amžiaus vykę karai, carinės Rusijos okupacija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai ir palyginti vėlyva valstybinės paveldosaugos pradžia Lietuvoje (tik 1919 m.) lėmė, kad mūsų architektūros paveldas išliko negausus, gerokai pakitęs. Tačiau nuo 1919 m. jis buvo ir yra inventorizuojamas, tiriamas ir restauruojamas. Lietuvos urbanistikos ir architektūros paveldą galima suskirstyti į kelias grupes: urbanistines vietoves, etnografinius kaimus, gynybinius statinius, sakralinius pastatus, įvairių funkcijų miestų pastatus, dvarų ansamblius ir kraštovaizdžio architektūrą (parkai bei sodai).  

Vilniaus Katedros aikštė (XIV-XVIII a.) PROJEKTAS: p. v. A. Katilius ir autorių kolektyvas UŽSAKOVAS IR LĖŠOS: Vilniaus Senamiesčio restauravimo direkcija RANGOVAS: UAB „Lithun"

Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštė PROJEKTAS: G. Jarmalienė UŽSAKOVAS: Kėdainių miesto seniūnija RANGOVAS: Kėdainių melioracijos statybos valdyba (1992) LĖŠOS: Kėdainių r. savivaldybė

Rokiškio Nepriklausomybes aikštė UŽSAKOVAS: Rokiškio savivaldybė RANGOVAS: UAB „Skadas" LĖŠOS: Rokiškio r. savivaldybė ir Valstybinis kelių fondas

Urbanistinės vietovės - tai kultūros paveldo aspektu vertingos istorinės miestų dalys - senamiesčiai, senieji miesteliai ir statinių kompleksai. Jose saugoma vertybių visuma: archeologiniai sluoksniai, urbanistinis audinys (istorinės valdų ribos, gatvių tinklas, aikštės, užstatymo linijos ir tankis, statinių tūriai), pastatų architektūrinė išraiška, konstrukcijos ir medžiagiškumas.

Lietuvos didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Šiaulių - didelės teritorijos tvarkomos pagal specialius planavimo dokumentus, programas ir apsaugos reglamentus. 1995 m. buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektas. Šis dokumentas prisidėjo, kad Vilniaus senamiestis būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. 1996 m. parengta Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategija, 1997 m. patvirtinta Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pirma dalis, o 2003 m. baigtas rengti ir patvirtintas visas reglamentas. 2002 m. parengtas Kauno istorinės dalies - Žaliakalnio apsaugos reglamentas, o Senamiesčio - baigiamas rengti. Taip pat 1995 m. parengtas Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo projektas. Šių svarbių apsaugos dokumentų parengimą finansuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Pagal juos regeneruojamos senamiesčių teritorijos: Vilniaus Katedros aikštė, Kėdainių Senoji aikštė, Rokiškio Nepriklausomybės aikštės kompleksas, Vilniaus Aukštutinės pilies teritorijos takų sutvarkymas, Vilniaus Užupio rajono gatvių sutvarkymas, Kėdainių senamiesčio gatvių dangų atkūrimas ir kt. Tvarkymo darbai dažniausiai vykdomi miestų savivaldybių lėšomis.

 

 
 

Užupio gatvė Vilniuje TYRIMAI IR PROJEKTAS: aut. kolektyvas, proj. vadovė G. Miknevičienė UŽSAKOVAS: Vilniaus m. savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentas RANGOVAS: UAB „Gatvių statyba" (2001-2002) LĖŠOS: Vilniaus m. Savivaldybė

 

Didžioji gatvė Kėdainiuose PROJEKTAS: G. Jarmalienė, L. Aksamitauskas UŽSAKOVAS: Kėdainių m. seniūnija RANGOVAS: UAB „Vikstata" (2002) LĖŠOS: Kėdainių r. savivaldybė

Etnografiniai kaimai ir sodybos yra vertingi dvasinės ir materialinės kultūros objektai, lietuvių tautos etninio savitumo garantas. Liaudies architektūros vertybių sąraše dabar turime 38 kaimus, 73 sodybas ir 193 atskirus pastatus. Pavienės vertingos sodybos saugomos Lietuvos liaudies buities muziejuje, o vientisi išlikę kaimai - nacionaliniuose parkuose, kurių yra visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Šie kultūros paveldo objektai restauruojami ir tvarkomi valstybės bei privačiomis lėšomis. Lietuvos liaudies buities muziejus - etnografinio paveldo ekspozicija po atviru dangumi - buvo įkurtas 1966 m. Rumšiškėse, Kaišiadorių r. Pirmieji pastatai perkelti į muziejų 1967 m. Muziejaus teritorijoje restauruojamos senosios sodybos ir statomos naujos, atkuriama senoji kaimų ir sodybų aplinka. Muziejaus pagrindą sudaro etnografinės sodybos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos regionų.

Spausdinimo versija