En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Kapų, istorinių kapinių ir memorialinių vietų apsauga

Atskirą Lietuvos kultūros ir istorijos palikimo dalį sudaro istorinės kapinės ir memorialinės vietos. Saugomi kapinynai ir kitos senovės laidojimo vietos, neveikiančios kapinės, karių kapai. Liaudiški Lietuvos memorialiniai paminklai (kryžiai, koplytstulpiai) yra vienas savičiausių meno reiškinių Europoje. 

Didžiąją Lietuvos senųjų kapinių dalį sudaro katalikų kapinės. Taip pat nemaža išlikusių ir valstybės saugomų kitų religijų kapinių: žydų, evangelikų-liuteronų, evangelikų-reformatų, stačiatikių, sentikių, musulmonų, totorių, karaimų. 

Savivaldybių ir privačių asmenų lėšomis tvarkomi savanorių ir rezistecinio pasipriešinimo kovos dalyvių kapai. Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis restauruoti Lietuvos karių, žuvusių 1918-1920 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės kapai Kupiškyje, Dauguose ir Rumbonyse (Alytaus r.), Kapčiamiestyje (Lazdijų r.), Širvintose, Gelvonuose, Musninkuose (Širvintų r.), Seinuose (Lenkijos respublika). Pradėtas tvarkyti Lietuvos karių kapų sklypas Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse. 

Lietuvoje išlikę įvairių kitų valstybių karių kapai ir kapinės (1812 m. Napoleono kariuomenės, carinės Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, TSRS) ženklina praūžusius įvairius karus. 2003 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse perlaidoti prancūzų armijos karių palaikai, rasti Vilniaus mieste. 1996-1999 metais Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse perlaidoti Antrajame pasauliniame kare žuvusių Vokietijos karių palaikai, ekshumuoti Kauno ir Alytaus apskrityse. Savo karių kapais rūpinasi Vokietijos, Lenkijos, Rusijos vyriausybės.

Pastaraisiais metais intensyviau tiriami ir tvarkomi vertingi antkapiniai paminklai senosiose kapinėse (Bernardinų ir Rasų - Vilniuje) bei pavieniai žinomų visuomenės ir kultūros veikėjų kapai (1918 m. vasario 16 d. akto signatarų Jokūbo Šerno, Donato Malinausko ir Jono Smilgevičiaus, kunigo, poeto Maironio, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, leidėjo Enzio Jagomasto, daini­ninko Danieliaus Dolskio ir kt.). Tvarkomos įvairiais istorijos laikotarpiais išniekintos didikų, bažnyčių fundatorių palaidojimo vietos: atlikus antropologinius tyrimus buvo sutvarkyta Veisiejų parapijinės bažnyčios Oginskių kripta Lazdijų r., tvarkoma Tiškevičių šeimos koplyčia Kretingos kapinėse, rengiamas Kurtuvėnų bažnyčios kriptos restauravimo projektas Šiaulių rajone. 

Pagal galimybes kasmet remiami poeto Maironio, kompozitoriaus J. Karoso, tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus memorialinių sodybų tvarkymo, restauravimo darbai. Kapų ir memorialinių vietų tvarkymo darbai nėra paprasti, nes būtina jausti atsakomybę prieš konkretų asmenį arba svarbų valstybei istorinį faktą, todėl būtinas ne tik profesionalumas, bet ir meilė darbui. 

2001 m. Italijos mieste Bolonijoje įsteigta Garsiausių Europos kapinių asociacija (ASCE). Kultūros vertybių apsaugos departamentas buvo tarp steigėjų ir tapo jos nariu. 2002 m. Vilniuje įvyko I-asis šios asociacijos suvažiavimas. 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bendradarbiaudamas su kultūros vertybių savininkais ir valdytojais, savivaldybėmis, muziejais, bibliotekomis, archyvais, siekia, kad ateinančioms kartoms išliktų turtingas, įvairus ir drauge Europos tradicijas savitai perėmęs Lietuvos kultūros paveldas.

 

Spaustuvininko E. Jagomasto ir jo šeimos kapavietė Aukštuosiuose Paneriuose, Vilniuje PROJEKTAS: Ž. Mačionienė UŽSAKOVAS:: UAB „Lietuvos paminklai" RANGOVAS: V. Liutkevičiaus IĮ „Nivara" (2000) LĖŠOS: KVAD

Kunigo, poeto Maironio antkapinis paminklas-mauzoliejus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Kaune (1935) SKULPT. B. Bučas, S. Rudokas UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" RANGOVAS: UAB „Restauracija" (2002) LĖŠOS: KVAD

 

Memorialinė kripta Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune (1925) TYRIMAI IR PROJEKTAS: p. v. N. Švėgždienė, J. Zaleckienė UŽSAKOVAS: Vytauto Didžiojo karo muziejus RANGOVAS: UAB „Kauno restauratoriai" LĖŠOS: Kultūros ministerija 

 

Memorialinė kripta Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune (1925) TYRIMAI IR PROJEKTAS: p. v. N. Švėgždienė, J. Zaleckienė UŽSAKOVAS: Vytauto Didžiojo karo muziejus RANGOVAS: UAB „Kauno restauratoriai" LĖŠOS: Kultūros ministerija

 

Lietuvos karių, žuvusių 1919-1922 m. kapai Širvintų miestelio kapinėse UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" LĖŠOS: KVAD, Širvintų r. savivaldybė

 

Lietuvos karių, žuvusių 1919-1922 m. kapai Širvintų miestelio kapinėse UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" LĖŠOS: KVAD, Širvintų r. savivaldybė

 

Paminklas kariams ir Lietuvos karių kapai Červonkos kapinėse, Latvijoje RANGOVAS: K. Norkūno IĮ (1996)

 

Lietuvos karių, žuvusių 1919-1922 m. kapai kupiškio kapinėse PROJEKTAS: Ž. Mačionienė RANGOVAS: Norkūno IĮ (2001)

 

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios kripta (1768-1817), Lazdijų r. TYRIMAI IR PROJEKTAS: A. Lainauskaitė, A. Meškauskienė, E. Vaitulevičienė, N. Rauckienė UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" RANGOVAS: f. A. Grigolos įmonė „Eglė", karstai - indv. G. Kazlausko meninio metalo gaminių restauravimo įmonė (2001) LĖŠOS: KVAD 

 

Šv. Antano Paduviečio Katedros požemių rūsiai, Telšiai (1762-1765) PROJEKTAS: A. Žebrauskas UŽSAKOVAS IR LĖŠOS: Telšių vyskupija RANGOVAS: UAB „Erdvuma" (1997)

 

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios kripta (1768-1817), Lazdijų r. TYRIMAI IR PROJEKTAS: A. Lainauskaitė, A. Meškauskienė, E. Vaitulevičienė, N. Rauckienė UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" RANGOVAS: f. A. Grigolos įmonė „Eglė", karstai - indv. G. Kazlausko meninio metalo gaminių restauravimo įmonė (2001) LĖŠOS: KVAD 

 

Šv. Antano Paduviečio Katedros požemių rūsiai, Telšiai (1762-1765) PROJEKTAS: A. Žebrauskas UŽSAKOVAS IR LĖŠOS: Telšių vyskupija RANGOVAS: UAB „Erdvuma" (1997)

 

Šv. Antano Paduviečio Katedros požemių rūsiai, Telšiai (1762-1765) PROJEKTAS: A. Žebrauskas UŽSAKOVAS IR LĖŠOS: Telšių vyskupija RANGOVAS: UAB „Erdvuma" (1997)

 

Šv. Antano Paduviečio Katedros požemių rūsiai, Telšiai (1762-1765) PROJEKTAS: A. Žebrauskas UŽSAKOVAS IR LĖŠOS: Telšių vyskupija RANGOVAS: UAB „Erdvuma" (1997)

 

Restauruoti antkapiniai paminklai Vilniaus Bernardinų kapinėse UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" LĖŠOS: KVAD

 

Restauruoti antkapiniai paminklai Vilniaus Bernardinų kapinėse UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" LĖŠOS: KVAD

 

Restauruoti antkapiniai paminklai Vilniaus Bernardinų kapinėse UŽSAKOVAS: UAB „Lietuvos paminklai" LĖŠOS: KVAD

 

Grafo Eustachijaus Tiškevičiaus antkapinis paminklas Rasų kapinėse Vilniuje (XIX a. pab.) RANGOVAS: UAB „Statresta" (2002-2003) LĖŠOS: KVAD

 

Signataro Jono Smilgevičiaus antkapinis paminklas Užvenčio kapinėse, Kelmės r. (1998) RANGOVAS: M. Pikelio IĮ „Stagrema" (2002) LĖŠOS: KVAD

 

Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės koplyčia-mauzoliejus Židikų kapinėse (1936), Mažeikių r. RANGOVAS: „Telšių meistras" (2002) LĖŠOS: KVAD

 

Žydų kapinės Kaune (1861) Tvarkomos ir prižiūrimos Kauno miesto savivaldybės

 

Žydų kapinės Kaune (1861) Tvarkomos ir prižiūrimos Kauno miesto savivaldybės

 

Dainininko Danieliaus Dolskio antkapinis paminklas Kauno žydų kapinėse RANGOVAS: UAB „Restauracija" (2000) 

 

Žydų kapinės Kaune (1861) Tvarkomos ir prižiūrimos Kauno miesto savivaldybės

 

Dailininko Jokūbo Mesenbliumo antkapinis paminklas Kauno žydų kapinėse (2000)

 

Mediniai kryžiai Jokniškio ir Okainių kaimuose Kėdainių r. (aut. Vincas Svirskis, XX a. pr.) 

 

Medinis ornamentuotas kryžius su koplytėle Deikiškių kapinėse Biržų r. (aut. D. Leparskis) 

 

 

Senieji Pamario antkapiniai paminklai-krikštai. XVIII-X1X a.

 

Senieji Pamario antkapiniai paminklai-krikštai. XVIII-X1X a.

 

Senieji Pamario antkapiniai paminklai-krikštai. XVIII-X1X a.

 

Medinė koplytėlė buv. Asiūklynės kaime. Kupiškio r. (1889)

 

Dr. Jono Basanavičiaus memorialinėje sodyboje atstatytas gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai. Ožkabalių k. Vilkaviškio r. 

 

Prof. Prano Matulionio gyvenamasis namas Kupiškyje (1923)

 

Spausdinimo versija