En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Totorių kapines nuo buldozerių gins apsaugos zona

Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai apibrėžė Vilniaus Lukiškių totorių kapinių teritoriją, užtikrindami teisinę jos apsaugą.

Dalis šių XXa. trečiojo dešimtmečio kapinių jau buvo barbariškai išdraskyta 1968 m. pradėjus statyti Puslaidininkių fizikos ir Chemijos institutus. Amžininkų pasakojimu, tada atkasę žmonių kaulus darbininkai sutriko, darbai buvo porai dienų nutraukti. Paskui totorių palaikai buvo sudėti į dėžes ir išvežti nežinia kur. Šiose kapinėse stovėjusių antkapinių plokščių vėliau aptikta Rasų ir Antakalnio kapinių laiptuose. Dalį plokščių sugrąžino privatūs asmenys – matyt, ranka nepakilo panaudoti jų savo ūkinėms reikmėms.

Totoriai yra neatskiriama Lietuvos istorijos bei kultūros dalis. Pirmieji ryšiai su jais užfiksuoti dar kunigaikščių Gedimino, Algirdo laikais. Masiškai kraustytis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie ėmė valdant Vytautui Didžiajam. Čia jie gaudavo žemės valdas, o už tai turėdavo nemokamai dalyvauti karo žygiuose. Iki pat XX a. totoriai mielai tarnaudavo kariuomenėje, dalyvavo visose bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės karinėse kampanijose.

Lukiškėse totoriai įsikūrė XIV-XVI a., o XIX a. pirmosios pusės J.Ozemblovskio litografijoje yra pavaizduota ir jų mečetė. Savo šventykloje totoriai maldose prisimindavo Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, meldėsi už savo tautiečius, žuvusius 1794m. Tado Kosciuškos sukilime. Čia 1812 m. buvo perskaitytas kreipimasis į totorius, raginantis suformuoti atskirą pulką Napoleono kariuomenėje.

Pagal išlikusią litografiją mečetės vakarinėje dalyje pavaizduoti kapinių antkapiai – gulinčios stačiakampio formos plokštės ir akmuo galvūgalyje. Šiose kapinėse amžinojo poilsio atgulė Achmatovičių, Asanovičių, Baranovskių, Čainskių, Kričinskių, Sobolevskių ir kt. totorių giminės.

Dar 1989 m. Lietuvos totorių bendruomenė ėmė dėti pastangas, kad istorinių kapinių vieta būtų tinkamai įamžinta. Tačiau tik 2009 m. ant Puslaidininkių fizikos instituto pastato kampo (A.Goštauto g. 11) atsirado memorialinė lenta su užrašu „Šioje vietoje nuo XVI amžiaus buvo Lietuvos totorių maldos namai – mečetė ir kapinės. Sovietmečio valdžios sprendimu kapinės sunaikintos“.

Puslaidininkių fizikos institutą netolimoje ateityje planuojama iškelti į Mokslo ir technologijų parką. Jo pastatas yra nusidėvėjęs ir, manoma, bus griaunamas. Tačiau ar šioje prestižinėje sostinės vietoje nebus užsimanyta įkurdinti naują dangoraižį, ar per totorių kapines antrąkart nevažinės buldozeriai? Juo labiau, kad tikėtina, jog teritorijos dalyje, kur įrengtas negilus skaičiavimo mašinų centro aušinimo fontanas, kapai nebuvo suardyti.

Saugodami šią istorinę vietą paveldosaugininkai ir apjuosė kapinių teritoriją apsaugos zona. Totorių bendruomenė siekia įamžinti savo protėvių atminimą pastatydama čia memorialinę stelą, vaizduojančią perlūžusią mečetę. Jos projektą jau sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.

Kontaktinis asmuo:

Audronė Vyšniauskienė

Kultūros paveldo departamentas

Vyriausioji valstybinė inspektorė

Tel.: (8 5) 273 42 34

El.paštas: audronev@heritage.lt

Spausdinimo versija