En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

EPD 2007 ,,EUROPA, BENDRAS PAVELDAS. KULTŪROS KELIAI“

EUROPA, BENDRAS PAVELDAS. KULTŪROS KELIAI

Alytus

Kaunas

Klaipėda

Marijampolė

Panevėžys

Šiauliai

Tauragė

Telšiai

Utena

Vilnius

2007 m. Europos paveldo dienų tema „Europa, bendras paveldas. Kultūros keliai“ išaugo natūraliai – iš pastaraisiais metais sustiprėjusio mūsų noro pažinti savo šalį. Smagu, kad vis daugiau ir noriau po ją keliaujame, domimės ir naujai atrandame savo buvusių dvarų, vienuolynų, parkų, medinių bažnytėlių grožį, estetines, istorines, švietėjiškas vertes, sužinome apie techninę mūsų krašto raidą. Ir šitaip beklajojant po dažnai dar reto užsienio turisto aplankomus miestelius ir kaimus, mums atsiveria akys. Patys išvystame, kaip nedalomai istorinės ir dabartinės Lietuvos kultūra ir menas siejasi su Europos dvasinėmis ir kultūrinėmis praktikomis, meno madomis, kaip lemtingai šią raidą įtakojo vidinė krikščioniškosios kultūros dinamika, įvairių vienuolijų veikla. Pamatome ir tai, kad Lietuva ne vien „penėjosi“ Europos kultūros gėrybėmis, bet ir pati jas kūrė – tai būta pačios natūraliausios kultūros apytakos, kurią šiandien vadiname naujai – europine tapatybe.

Šių metų Europos paveldo dienų temos pasirinkimui turėjo įtakos ir svarbi sukaktis. Lygiai prieš 20 metų, 1978 spalio 23 d. Ispanijoje, Santjago de Kompostelos mieste susirinko daugelis Europos šalių kultūros ministrų bei Parlamentinės Asamblėjos atstovų. Tuometinis Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Marcellino Oreja iškilmingai perskaitė Deklaraciją, kuria buvo pradėta kurti Europos Tarybos Kultūros kelių programa. Taip prieš 20 metų įvardintas pirmasis Europos Tarybos Kultūros kelias – Santjago de Kompostelos kelias.

Santjago de Kompostela šiaurės Ispanijoje pavadintas Šv. Jokūbo (isp. Santiago) vardu. Šv. Jokūbas Vyresnysis – Kristaus apaštalas, skelbęs Evangeliją būsimojoje Ispanijoje, o jo kapas čia rastas IX a. Šventojo palaikų stebuklingas grįžimas į Ispaniją (jis buvo nukankintas Jeruzalėje, kur jam nukirsdino galvą, o kūną išmetė šunims) apipintas legendomis, o popiežius Aleksandras III Santjago de Kompostelą XII a. paskelbė šventuoju miestu – po Romos ir Jeruzalės. Šio šventojo kultas itin suklestėjo viduramžiais. Į miestą vedė daugybė kelių, kuriais raiti ar pėsčiomis traukdavo piligrimai per Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, iš vieno vienuolyno į kitą, kol pasiekdavo Santjago de Kompostelą, kur galėdavo nusilenkti Santjago katedroje saugomoms šventojo relikvijoms.

Piligriminės viduramžių kelionės buvo natūrali krikščioniška praktika. Maldininkai traukdavo prie Šv. Jokūbo kapo, kad įvykdytų duotus įžadus, prašydami pagijimo ar kitokio jo užtarimo sau arba savo artimiesiems, melsdami nuodėmių išpirkimo. Prisilietę šventojo apaštalo kankinio kapo, savo šalin jie grįždavo nauji žmonės. Sunku net įsivaizduoti, kokią sudėtingą „infrastruktūrą“ – nakvynės namų, koplyčių, valgyklų, net ligoninių prie vienuolynų, maršruto ženklų ir priebėgų pakeliui – buvo sukūrę vienuolynai, kad piligrimai galėtų saugiai keliauti ištisus mėnesius. Šiaurės Ispanijoje ir Prancūzijoje šis fizinis kelias su visais jo priklausiniaisyra puikiai išlikęs ir įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.

Europos Taryba yra pripažinusi europinės reikšmės kultūros keliais ir maldininkų kelią Via Francigeana, vedantį iš Anglijoje esančios Kenterberio katedros į Romą, taip pat Šv. Martyno Turiečio kelią Prancūzijoje, kuris sujungia beveik visas Europoje Šv. Martyno – atjautos ir pasidalijimo simbolio – bažnyčias. Keliaudami kitu Europos Tarybos pripažintu, per Europą besidriekiančiu Via Transromanica kultūros keliu galime apžiūrėti gražiausią romaninės religinės architektūros paveldą. Tai tik keli iš daugelio Europinių kultūros kelių pavyzdžių. Nors pirmasis Santjago de Kompastelos maršrutas yra tiesiogine prasme kelias, kiti tokie „keliai“ sujungia tam tikrą kultūrinę temą iliustruojančius objektus ar jai reikšmingas vietas, sukuria naują informacijos apie juos sistemą. Kultūros keliai – tai ir atskleista tam tikros paveldo rūšies – net literatūros – tema. Puikus literatūros paveldo pavyzdys yra Don Kichoto kelias Ispanijoje, kurio esminė sudedamoji dalis yra kraštovaizdis. Antra vertus, juk ir nūdieniai piligrimai, traukiantys senaisiais Santjago de Kompastelos keliais – taip, jais tebekeliaujama! – suteikia tai patirčiai naujas vertes, drauge apžiūri architektūros ir meno lobius, nes šis kelias veda per tokius viduramžių kultūros bastionus, kaip Vezlė, Šartras ar Puatjė.

Tad natūralu, jog 2007 m. Europos paveldo dienų tema Lietuvoje skirta kultūros keliams. Be Europos Tarybos tituluotų kultūros kelių, kiekviena šalis, regionas, miestas, siekiantis sukurti savitą kultūrinio turizmo projektą, gali išryškinti savo dominuojantį dvasinį ir kultūrinį paveldą, ieškoti jo ryšių su europinėmis temomis ir nurodyti jo link vedančius kelius. Rugsėjo 21 – 30 d. Kultūros paveldo departamentas ir miestų bei rajonų savivaldybės pakvies visus besidominčius kultūros keliais į temines ekskursijas, susitikimus, parodas, koncertus.

Kultūros kelių tema Lietuvoje nėra nauja. Daugelis besidominčių kultūros paveldu puikiai atmena prieš dešimtmetį Kultūros ministerijos pradėtą projektą „Baroko kelias Lietuvoje“. Susitikimai su meno ir architektūros istorikais ir tyrinėtojais, koncertai pasiekė net pačius atokiausius šalies kampelius ir visur sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Sėkmingas buvo ir „Vienuolynų kelias Lietuvoje“. Reikėtų paminėti ir kiek vėlesnį „Parkų ir sodų kelią Lietuvoje“, prasidėjusį jau po 2000 m. didele tarptautine konferencija Palangoje. Vienas iš pagrindinių šio kelio tikslų buvo keisti požiūrį į istorinių želdynų paveldą ir aktualizuoti jį. 2004 m. Lietuva įsiliejo į Europos Tarybos paskelbtą Didžiuoju Europos Tarybos keliu Žydų kultūros paveldo kelią Europoje, kasmet sukviečiantį daugybę žmonių 35 šalyse susipažinti su šiuo specifiniu, mažai iki šiol pažintu kultūros paveldu.

Šiais metais Europos paveldo dienas su Kultūros paveldo departamentu organizuoja miestų ir rajonų savivaldybės, kurios savo renginiais ir maršrutais skatina Kultūros kelių kūrimąsi ir plėtojimą Lietuvoje. Džiugina, kad šių metų programoje jau ryškėja savivaldybių pasirinktos Medinių bažnyčių, Baroko, Gynybinių įtvirtinimų ar Parkų ir sodų kelių temos.

Simboliška ir tai, kad šįmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino „Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir jo objektų pritaikymo piligrimų reikmėms 2007–2013 m.“ programą, ir pakvietė verslininkus, užsienio partnerius dalyvauti šiame projekte. Nors Lietuva neturi didžiųjų šventųjų relikvijų ir buvo vėliausiai Europoje apkrikštytas kraštas, nuoširdus ir sunkiai išbandytas jos pamaldumas davė jai ypatingos dvasinės traukos vietų, tokių kaip Šiluva, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo ir jos gausiai teikiamų malonių vietą arba Kryžių kalną, kur nešami ne tik kryžiai, bet ir slapčiausi Dievop keliami prašymai. Darbavosi Lietuvoje ir įvairūs vienuolių ordinai, o vienuolynai buvo ne tik maldingumo, bet ir kultūros, meno centrai. Tikėkimės, jog užmojis kurti „Jono Pauliaus II piligrimų kelią“ – rimtas ir atsakingas kvietimas stiprinti visų pirma kultūrinį turizmą Lietuvoje, kuris reikalauja profesionalesnio ir gilesnio kultūros paveldo, šalies istorijos, dvasinio tautos gyvenimo vertės suvokimo. Turizmo, kultūros, bei kultūros paveldo sugretinimas yra viena iš pagrindinių turizmo organizavimo tendencijų Europoje. Europos šalyse, kuriose turizmas yra vienas kertinių ekonomikos akmenų, jis neatskiriamas nuo kultūros – dvasinių, praktikų tradicijų, architektūros, meno, kraštovaizdžio, buities ir kulinarinio paveldo.

Norinčius susipažinti su savivaldybių siūlomais Kultūros keliais kviečiame dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose, kurių programą galite rasti internetiniame tinklalapyje www.heritage.lt

Visi Europos paveldo dienų renginiai nemokami. Maloniai kviečiame dalyvauti! Susidomėjusiems Kultūros keliais taip pat siūlome apsilankyti ir šiuose internetiniuose tinklalapiuose:

 

Alfredas Jomantas

Europos paveldo dienų koordinatorius Lietuvoje

Spausdinimo versija