En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

EPD 2006 ,,Europa, bendras paveldas. Išsaugokime praeitį“

EUROPA, BENDRAS PAVELDAS. IŠSAUGOKIME PRAEITĮ

2006 metų rugsėjo 22 – spalio 1 dienomis Lietuvoje vyks tradiciniai Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai. Šių metų tema „EUROPA, BENDRAS PAVELDAS. IŠSAUGOKIME PRAEITĮ“ skatina kalbėtis apie kertinius kultūros paveldo išsaugojimo dalykus. Tačiau būtų trumparegiška, jei apie tautos ir valstybės savastį, jos kultūros paveldą kalbėtų tik specialistai. Kultūros vertybių išsaugojimas tikrai nėra vien kultūros paveldo saugotojų, restauratorių, istorikų ar dar kokios nors siauros srities specialistų reikalas. Tai nedaloma visuomenės raidos proceso dalis.

Viešėdami bet kurioje Europos šalyje, nesunkiai pastebime kaip ten suvokiamos, naudojamos ir saugomos kultūros vertybės. Tuo pagrindu galime spręsti apie svečios šalies visuomenės bei jos lyderių raidos lygį. Kultūros paveldo būklė išduoda, kokiomis ligomis serga visuomenė ir kokius uždavinius sprendžia vietos valdžia. Pirmiausia pastebime tai, ar vietos valdžiai kultūros paveldas – materialūs tautos savasties ženklai – yra tikra ar tik primesta, deklaruojama vertybė. Jaunimo santykis su kultūros paveldu kaip veidrodyje atspindi mūsų ateities visuomenės bėdas.

Pergalingas dar gana laukinės rinkos ekonomikos žygis per Lietuvą dažnai kultūros paveldui kelia ne mažesnę grėsmę negu giliai įsišaknijusios nuo savo krašto ir kultūros atkirsto homo sovieticus nuostatos. Pinigingas ir dėl to įtakingas naujasis savininkas be istorinės-kultūrinės sąmonės mūsų dienomis dažnai tampa karčia mecenatystės tradicijos, dar gyvos mūsų istorinėje atmintyje, parodija.

Todėl taip svarbu, kad paveldo išsaugojimo procese dalyvautų kuo platesnė visuomenė, kad specialistai ir atsakingieji už jo saugojimą sudarytų kuo galingesnį sąjungininkų frontą. Tam ir skirta ši Europos Tarybos programa, pirmiausia kreipianti tautas į savą kultūros paveldą, skatinanti pažinti jo ištakas ir kontekstą, suvokti jo vertę ir imtis jį puoselėti. Nuo šių metų programą mūsų šalyje organizuoja miestų ir rajonų savivaldybės bei Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Jau ir anksčiau kai kurios miestų ir rajonų savivaldybės įsitraukė į Europos paveldo dienų organizavimą, tačiau lauktume kur kas didesnio jų aktyvumo. 2006 m. tikimės svarbaus požiūrio lūžio, viliamės, kad nuo šiol kultūros paveldo sklaidos organizavimas kaimuose,  miesteliuose ir miestuose nebebus tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos darbuotojų reikalas. Tikimės, kad  miestų bei rajonų savivaldybių specialistai, vietos muziejai, vietos šviesuomenė, nevyriausybinės organizacijos, mokytojai ir mokyklos nuoširdžiai ir suinteresuotai įsitrauks į savo krašto kultūros turtų garsinimą ir puoselėjimą. Džiaugiamės, kad šiais metais dalis savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų jau pasinaudojo valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis kultūros paveldo populiarinimui, kad parengė ir pateikė edukacinius, kultūros paveldo pažinimo projektus pagal naują Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programą. Tai svarus materialus motyvas, įgalinantis bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo – kultūros paveldo išsaugojimo.

Europos Taryba, įtakodama politinius procesus senajame kontinente ir siekdama demokratijos įtvirtinimo bei visuotinio žmogaus teisių laikymosi, 2005 m. Faro (Portugalija) mieste pakvietė valstybes-nares pasirašyti Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei konvenciją. Šis dokumentas jau pirmajame straipsnyje įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už kultūros paveldą. Tame pačiame straipsnyje pabrėžiama, jog kultūros paveldo išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas turi tapti žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės tikslu. Faro konvencija yra kokybiškai naujas dokumentas, mat čia kalbama jau ne apie kultūros paveldo apsaugą, kurią detaliai reglamentuoja Europos Tarybos parengtos Europos architektūros, Europos kraštovaizdžio ar Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos, o apie visuomenę ir kultūros paveldo reikšmę visuomenei. Ar greitai mūsų šalis pasirašys šią konvenciją? Ar ji mūsų visuomenei mažiau aktuali negu kitoms Europos valstybėms? Kaimyninėje Latvijoje šios konvencijos svarba buvo suvokta daug greičiau, Latvija ne tik pasirašė, bet jau ir ratifikavo šį dokumentą. 

Rengdamiesi šių metų Europos paveldo dienoms, tai aptarėme su savivaldybių atstovais ir savivaldybių paveldotvarkos specialistais. Buvo susipažinta su Belgijos, Valonijos regiono, Europos paveldo dienų organizavimo patirtimi konferencijoje Panevėžyje, surengtoje bendradarbiaujant Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Panevėžio miesto savivaldybei. Tikimės, kad bendri  savivaldybių, Kultūros paveldo departamento ir nevyriausybinių organizacijų veiksmai bus dar viena plyta, įmūryta į pilietinės visuomenės statinį mūsų šalyje.

Šios skrajutės viršeliui neatsitiktinai parinkome ikikarinę Lentvario dvaro parko parterio nuotrauką, kurioje matome garsaus prancūzų architekto Eduardo Francois Andrė sukurtą, išpuoselėtą ornamentinį gėlių piešinį ir dvaro rūmus. Kitoje skrajutės pusėje regime dabartinę parko būklę. Kontrastas akivaizdus. Šios dvi fotografijos apibendrintai atspindi daugelio Lietuvos dvarų buvusią ir dabartinę būklę. Ar sugebėsime šią padėtį pakeisti? Ar ir toliau nesuvoksime, kaip svarbu pripažinti kultūros paveldo vertę, mokėti išsaugoti praeities kartų sukurtas kultūros vertybes, matyti jų ekonominį potencialą, jas atgaivinti ir protingai integruoti į dabartinį visuomenės gyvenimą?

Vilniaus apylinkės išsiskiria ypatingo grožio kraštovaizdžiu. Didikų Tiškevičių šeimos neatsitiktinai pasirinko šias išraiškingo reljefo ir peizažo Vilniaus apylinkes ir ne bet kam, o pasaulinio garso kraštovaizdžio architektui užsakė sukurti tikrus meno kūrinius – parkus Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Užutrakyje. Vien šių trijų parkų buvimas Vilniaus artumoje kuria Lietuvos sostinės išskirtinumą, o Vilniaus kraštovaizdis, genialiai išsaugotas Vilnių kūrusių architektų, buvo ir tebėra išskirtinės Vilniaus atmosferos šaltinis.  Palyginkime  kitų, kaimyninių šalių sostinių apylinkes ir pamatysime, kad skiriamės, nes galime didžiuotis europinio lygio kultūros vertybėmis. Tik ar sugebame jas išsaugoti? Ar suvokiame, kad Vilniaus apylinkės ir Vilniaus artumoje esantys istoriniai parkai – tai potencialas itin įdomiam kultūrinio turizmo projektui? Ką turime padaryti, kad Vilniui netrukus tapsiant Europos kultūros sostine, daugiau europinės kultūros vėl sugrįžtų ir į Lentvarį, bene patį vertingiausią menine prasme Lietuvos parką, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos imtų gaivinti ne tik Užutrakio, bet ir Trakų Vokės bei kitus visoje šalyje išsibarsčiusius senuosius dvarus ir parkus, kitas iškilias kultūros vertybes?

Vokietijoje, Aukštutinės Saksonijos žemėje, šiuo metu vykdomas 40 dvarų su istoriniais parkais atgaivinimo ir pritaikymo kultūriniam turizmui projektas “Gartenträume”. Aukštutinės Saksonijos žemės valdžia neabejoja projekto ekonomine sėkme, nes šiuo projektu suinteresuoti visi: valstybė, bendruomenės ir verslo žmonės. Jau matyti pirmieji rezultatai. Mums gyvybiškai reikalinga ši - kultūros paveldo pritaikymo kultūriniam turizmui kaip alternatyvaus masiniam turizmui - patirtis. Todėl 2007 m. rugsėjo 26 – 28 d. Vilniuje numatoma surengti III Baltijos jūros regiono šalių kultūros paveldo forumą  „Kultūros paveldas ir kultūrinis turizmas: poveikis, valdymas ir atsakomybės“. Tikimės, kad renginys sulauks ne tik kultūros paveldo ar turizmo specialistų dėmesio, bet labiausiai pasitarnaus Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių pareigūnams, nuo kurių sprendimų ir atsakomybės priklauso kultūros paveldo būklė ir kultūrinio turizmo projektai, o taip pat ir 2007 metų Europos paveldo dienų - “Europa, bendras paveldas. Kultūros keliai Lietuvoje” - renginių sėkmė. 

Tikimės, kad diskusijos apie kultūros paveldą Europos paveldo dienų metu, europinė patirtis, kurią Kultūros paveldo departamentas bendradarbiaudamas su  kolegomis iš kitų Europos šalių jau keletą metų bando perteikti Lietuvos savivaldybių specialistams, bus ta geroji patirtis, kuri paskatins ir turistinių - informacinių leidinių leidėjus pateikti daugiau ir kokybiškesnės informacijos apie kultūros paveldo objektus, jų lankymo galimybes ir laiką, ir taip sukurti solidžią atsvarą vis agresyvesnei mūsų šalyje suaugusiųjų  pramogų bei sekso paslaugų reklamai.

Kviečiame dalyvauti Europos paveldo dienų renginiuose.

Alfredas Jomantas

Tarptautinio, ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėjas,

Renginių išsami programa www.heritage.lt

Spausdinimo versija