En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

Pradėti Šiaulių vyskupijos sakralinio paveldo tyrimai

2009 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotojų grupė vykdė projektą „Lietuvos sakralinė dailė. Šiaulių vyskupija, Joniškio dekanatas“. Šiuo projektu mokslininkai tęsia nuoseklius Lietuvos sakralinės dailės paveldo tyrimus, pradėtus dar 1996 m., kuomet pasirodė pirmoji jų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos sakralinė dailė“ knyga. Per dešimtmetį išleistos septynios knygos, skirtos visų Vilkaviškio vyskupijos parapijų istorijai, bažnyčių bei koplyčių dailei ir architektūrai. Pabaigus tyrimus Užnemunėje, mokslininkų grupės dėmesys nukrypo į Šiaulių vyskupiją. Pritarus vyskupui Eugenijui Bartuliui ir gavus Kultūros paveldo departamento paramą, 2009 m. pradėtos pirmosios mokslinės ekspedicijos šioje vyskupijoje.

Projekte dalyvauja sakralinės dailės specialistės dailėtyrininkės: prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Gabija Surdokaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė, doktorantės Regimanta Stankevičienė ir Teresė Jurkuvienė, taip pat istorikas dr. Liudas Jovaiša, fotografas Vytautas Balčytis. Jiems talkina Vilniaus dailės akademijos mokslo darbuotoja dr. Rasa Butvilaitė, doktorantė Asta Giniūnienė ir istorinių vargonų tyrinėtojas dr. Girėnas Povilionis.

Šiaulių vyskupijoje darbai buvo pradėti nuo Joniškio dekanato. Šiais metais buvo suorganizuotos 7 ekspedicijos, kurių metu aplankytos visos Joniškio dekanato bažnyčios, koplyčios, kapinės ir nuodugniai ištirti, nufotografuoti čia esantys meninę, tipologinę ir/ar istorinę vertę turintys kultūros paveldo objektai. Dekanate yra devynios bažnyčios: Joniškio, Gasčiūnų, Kriukų, Skaistgirio, Juodeikių, Rudiškių, Žukančių ir dvi bažnyčios Žagarėje. Be parapinių ir filijinių bažnyčių parapijose esama nemažai koplyčių: Balkaičiuose, Ivoškiuose, Jakiškiuose, Kalnelyje, Kurmaičiuose, Mergiūnuose, Milvydžiuose, Pošupėse, Raktuvėje. Ekspedicijose buvo apžiūrėtos greta bažnyčių ir koplyčių esančios, taip pat Jauneikių, Gaižaičių, Bitužių kapinės, Dilbinų, Linkaičių, Minčaičių ir kt. vietovės, kuriose aptikta pavienių memorialinių paminklų.

Išskirtinio istorikų ir menotyrininkų dėmesio šiame dekanate nusipelno XVI a. pradžią siekiančia istorija pasižyminčios Joniškio ir abi Žagarės bažnyčios. Vienodus Šv. Petro ir Pauliaus titulus turinčios dvi mūrinės 1528 ir 1633 metais statytos Žagarės bažnyčios domina architektūros paveldo tyrinėtojus, jos jau sovietmečiu buvo įtrauktos į kultūros paminklų sąrašus. Vadinamosios „Naujosios Žagarės“ bažnyčioje esama nepaprastai daug meno vertybių: baroko bei klasicizmo laikotarpio tapybos, skulptūros, itin turtingas liturginių indų ir bažnytinių reikmenų rinkinys. Tik labai nedidelė šio paveldo dalis jau yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, didžioji dauguma ekspedicijų metu buvo pirmą kartą apžiūrėtos ir įvertintos specialistų. Architektūros požiūriu dekanate išsiskiria ir XVII a. statyta, ne kartą perstatyta mūrinė Skaistgirio bažnyčia, kurioje išsaugota daug vertingų dailės kūrinių, tarp jų – XVII ir XVIII a. drožiniais puošti mediniai bažnyčios altoriai.

1901 m. iškilusi impozantiška dekanato centro – Joniškio - bažnyčia dydžiu ir dekoro gausa yra įsidėmėtinas istorizmo architektūros pavyzdys. Nors bažnyčia baigta statyti XX a. pr., joje sukauptos dailės vertybės atspindi ilgą ir turtingą (nuo 1526 m.) parapijos istoriją. Didžiąją senosios dailės paveldo dalį šioje bažnyčioje sudaro auksakalystės dirbiniai, tačiau reikia pabrėžti, kad ji nuo XVII a. vidurio yra regione gerai žinomas šv. Martinjono kulto centras, tad čia saugomi ne tik meninę bei istorinę vertę turintys šventojo relikvijoriai, bet ir XVII a. datuojamas jo atvaizdas su aptaisais bei votais.

Minėtose bažnyčiose esantieji tiek senieji, XVII–XVIII a., tiek ir vėlesniųjų epochų XIX–XX a. kultūros paveldo objektai ekspedicijų metu buvo specialistų įvertinti ir nufotografuoti. Gausybė ekspedicijose aptiktų meno vertybių pastebėtos pirmą kartą. Tarp tokių Joniškio bažnyčioje menine verte išsiskiria puikios drožybos įvairialaikės Nukryžiuotojo skulptūros ir XVII a. II p. – XIX a. indai, penkių Žagarės bažnyčios altorių kompleksas bei skaitlingas liturginių indų rinkinys, vietos drožėjų darbo Skaistgirio bažnyčios altoriai ir XIX a. profesionalių dailininkų bei liaudies meistrų tapyti paveikslai. Ne vienoje šventovėje atrasti lig tol mokslinėje istoriografijoje nefiksuoto, tačiau šiame regione intensyviai dirbusio XIX a. tapytojo Tichejevo ir kitų akademistinei krypčiai priskirtinų profesionalių tapytojų kūriniai. Pastebėta nemažai įdomių, istorinę, tipologinę ar meninę vertę turinčių, pastaruoju metu vis dažniau į sakralinio paveldo tyrinėjimus įtraukiamų XIX–XX a. I p. bažnytinių dirbtuvių produkcijos pavyzdžių: liturginės tekstilės ir indų, procesijų reikmenų ir žvakidžių. Šiuo požiūriu atskiro dailėtyrininkų dėmesio nusipelno Joniškio bažnyčios didysis altorius, skulptūros, krikštyklos patalpos įranga ir sakykla, kurių autorystę ar bent jau kilmę artimiausiu metu tikimasi nustatyti pasitelkus intensyviai renkamų archyvinių šaltinių duomenis.

Didžiąją dalį dekanate esančių bažnyčių ir koplyčių sudaro įvairiu laiku statyti, skirtingos architektūros mediniai statiniai. Visų pirma minėtinos liaudiškos sakralinės architektūros tradicijas liudijančios, autentišką struktūrą ir netgi kai kurias detales tebeturinčios Ivoškių, Jakiškių, Kurmaičių ir Raktuvės koplyčios. Išliko senieji architektūriniai elementai: durys, geležiniai kryžiai (Ivoškiai), naujai sutvarkyta šiai architektūrai būdinga malksnų stogo danga, bokšteliai, langų puošyba (Jakiškių, Kurmaičių koplyčia). Tačiau aplankius šiuos architektūros paminklus teko nusivilti jų interjero autentiškos įrangos būkle. Dar sovietmečiu į kultūros paminklų sąrašus įtraukti šiose koplyčiose buvę altoriai ir paveikslai yra pradingę. Ivoškiuose koplyčia gražiai prižiūrima, naujai sutvarkyta, tačiau senojo XVII a. altoriaus su skulptūromis nebėra nei pėdsako (dalis paveikslų 1986 m. pateko į Lietuvos dailės muziejų). Ant lubų teliko atnaujinta liaudiška tapyba. Jakiškių koplyčioje autentiškos įrangos esama daugiau, tebestovi ir senasis barokinių formų altorius, tačiau nebelikę puikaus, dar iki 1990 m. buvusio altoriaus dekoro – XVIII a. datuotinų ornamentinių drožinių, skulptūrų, taip pat ir jame buvusių paveikslų. Kurmaičių Šv. evangelisto Mato koplyčioje išsaugota daugiausiai senųjų (XVIII–XIX a.) interjero elementų (altorius, baliustrada, klausyklos, sakykla), jie neseniai restauruoti, trūkstamos architektūrinės detalės rekonstruotos. Raktuvės kapinių koplyčia taip pat pradėta tvarkyti, džiugu, kad čia vis dar išlaikytas autentiškas pastato pavidalas. Viduje esama ir klasicistinio iliuzinio ant lentų nutapyto altoriaus su Nukryžiuotojo skulptūra. Šioje koplyčioje Žagarės parapijos tikintieji įsteigė nedidelį sakralinio paveldo muziejų, kuriame laikomi ir eksponuojami nebenaudojami liturginiai rūbai, baldai, bažnytinės knygos, iš aplinkinių kapinių surinkti metaliniai kryžiai. Greta paminėtina ir nedidelė, pagrindinius liaudiškos sakralinio pastato struktūros elementus išlaikiusi, senaisiais geležiniais kryžiais tebesipuošianti Balkaičių koplyčia, kurioje be altoriaus ir baldų yra puikaus liaudies meistro drožtas krucifiksas, XVIII a. alavo žvakidės, akmeninė vadeninė, kiti reikmenys.

Kryžminiu planu tarp kitų medinių statinių išsiskiria Pošupės koplyčia, kuri, kaip rodo tarpukario laikų nuotraukos, XX a. I p. buvo perstatyta, padidintas kadaise nedidelis jos fasado bokštas, malksnų stogas pakeistas skardiniu. Tačiau nepakito jos planas, jaukų interjerą tebepuošia vešlių neobarokinių formų altorius. Seniausią istoriją dekanate turi jau XV a. egzistavusi Kalnelio kapinių koplyčia. Dabartinis statinys suręstas, anot kai kurių istorinių šaltinių, 1793 m. Koplyčia taip pat kryžminio plano, joje esantys trys altoriai, klausykla, vargonų prospektas datuojami XIX–XX a., tačiau jų visuma sudaro vieningą, solidumu ir menine kokybe pasižymintį, Šiaurės Lietuvos regionui būdingą provincijos sakralinio pastato interjero ansamblį.

Visos minėtos koplyčios stovi kapinėse, kuriose aptikta daug šiam regionui būdingų XIX–XX a. I p. kryžiaus pavidalo akmeninių antkapinių paminklų ir įvairaus ažūrinio piešinio metalinių kryžių. Juose esantys įrašai neretai yra vertingi lietuvių kalbos tarmių istorijos paminklai.

Vienas puikiausių medinės sakralinės architektūros pavyzdžių šiame regione yra XVIII a. pradžioje statyta, greičiausiai profesionalaus architekto projektuota, tribokštė Rudiškių bažnyčia, su jos interjerą sodria plastika užpildančiu nežinomos Žemaitijos dirbtuvės penkių neobarokinių altorių ir sakyklos ansambliu, gausybe paveikslų (daugiausiai XIX a.) ir skulptūrų. Vertingi šios bažnyčios vargonai, gana įdomus, iš esmės XIX–XX a. pr. datuojamas, liturginių indų bei rūbų rinkinys. Tradicinę Žemaitijos medinių bažnyčių architektūrą reprezentuoja vienbokštis Gasčiūnų bažnyčios pastatas, taip pat atviro tipo varpinė šventoriaus kapinėse. Bažnyčioje išsaugoti XVIII–XIX a. liturginiai indai, žvakidės, relikvijoriai, esama puikių XVIII a. datuojamų profesionalių skulptūrų, taip pat vietos dievdirbių kūrybos pavyzdžių. Gausus Rudiškių ir Gasčiūnų bažnyčių architektūros ir dailės paveldas, be kelių išimčių, taip pat lig šiol nebuvo įtrauktas į Lietuvos sakralinės kultūros paveldo tyrimus.

Joniškio dekanato bažnyčios ir medinės koplyčios ne tik prižiūrimos ir tvarkomos, bet taip pat vis dažniau pristatomos įvairiuose leidiniuose, kaip regiono paveldo objektai, tačiau jose esantys dailės kūriniai paprastai lieka nuošalyje. Ekspedicijų metu surinkta medžiaga, papildyta istorinių šaltinių, taip pat periodinių leidinių žiniomis bus pirmą kartą išsamiai pristatyta būsimoje, Joniškio dekanatui skirtoje „Lietuvos sakralinės dailės“ knygoje. Joje tikimasi paskelbti ir šiose koplyčiose buvusių, muziejuose esančių ar dingusių be žinios dailės kūrinių (altorių, paveikslų, skulptūrų) nuotraukas.

Apibendrinant galima teigti, kad šiame dekanate buvo aplankytos devynios bažnyčios ir devynios koplyčios, taip pat devyniolika kapinių, pavienių mažosios architektūros paminklų. Tiek bažnyčiose, tiek koplyčiose ir kapinėse buvo apžiūrėti atrinkti ir nufotografuoti daugiau nei 760 meniniu, istoriniu ar tipologiniu požiūriu vertingi architektūros ir dailės objektai ar jų grupės. Surinkus istorinę medžiagą, atlikus lyginamuosius tyrimus, analogų paieškas, patikslinus atribuciją bus papildyti empiriniai menotyriniai duomenys, atsiskleis tikroji daugelio šių sakralinio paveldo objektų vertė. 2010–2011 metais tikimasi parengti leidinio „Lietuvos sakralinė dailė“ Šiaulių vyskupijai skirtojo II tomo pirmąją knygą „Joniškio dekanatas“.

Projektą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Spausdinimo versija