En    
 
 
Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius, tel. 8 5 273 42 56, faks. 8 5 272 40 58, el.paštas: centras@heritage.lt   

2010

Gamtos ir kultūros paveldas: perteikimas ir ugdymas

Rinktinėje pateikiamuose straipsniuose analizuojamos esminės paveldo interpretacijos bei edukacijos teorinės nuostatos, kelių dešimtmečių Vakarų, daugiausia anglakalbių šalių, patirtis šioje srityje. Aptariami gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių, archeologinio, architektūrinio-urbanistinio, nematerialaus ir žiaurumo paveldo vertybių sociokultūrinių reikšmių perteikimo ypatumai. Taip pat gilinamasi į paveldo industrijos pobūdį bei pasekmes šiuolaikinei kultūrai.

Pirmoji lietuviškai pasirodanti paveldo interpretacijos klausimams skirta tekstų rinktinė galėtų būti naudinga paveldotvarkininkams, gamtos ir kultūros vietas ginančių nevyriausybinių organizacijų nariams, verslo ir paveldo turizmo sektoriaus atstovams, su paveldo perteikimo bei ugdymo klausimais lokaliai susiduriantiems muziejininkams, mokytojams ir kraštotyrininkams, Lietuvos aukštųjų mokyklų paveldosaugos, turizmo bei kultūros vadybos specialybių studentams ir visai šiuolaikine kultūros politika bei ekonomika besidominčiai plačiajai visuomenei.

Medinės architektūros paveldas Lietuvoje (Wooden Heritage in Lithuania)

Šia knyga pristatomas medinės architektūros paveldas Lietuvoje – medinės architektūros tradicijos, istorija bei tipologija. Leidinyje pateikiami mokslininkų, architektų, paveldosaugininkų straipsniai apie išskirtiniausias ir unikaliausias medinės architektūros paveldo grupes – sakralinę architektūrą (medines bažnyčias, sinagogas, cerkves, koplytstulpius, kryždirbystės tradicijas), medinius dvarus, tradicinę senųjų kaimų, istorinių miestų ir kurortų architektūrą, Klaipėdos krašto medinės architektūros tradiciją. Tikime, kad gausiai iliustruotas leidinys bus įdomus ir naudingas tiek specialistams, tiek besidomintiems Lietuvos paveldu.

PrisegtukasDydis
wooden_architecture.pdf8.62 MB

Rokiškis ir grafai Tyzenhauzai

2010-aisiais Europos paveldo dienų renginiais, tema „Šeima ir kultūros paveldas“, buvo siekiama aktualizuoti iki šiol visuomenėje nepakankamai atpažįstamą dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais atsiradusių didikų giminių išlikusį palikimą, jo reikšmę Lietuvos kultūrai ir istorijai, atskleisti garsių giminių įnašą į pilietinių bei moralinių vertybių ir tapatumo formavimą tuometinėje visuomenėje. Prie renginių prisijungė ir Rokiškio krašto muziejus, suorganizavęs edukaciją – atrakciją „Mus kviečia grafai Tyzenhauzai“, temines nemokamas ekskursijas „Rokiškis ir grafai Tyzenhauzai“, edukacines pamokas „Grafų Tyzenhauzų paveldas Rokiškyje“, senosios muzikos koncertus, kurių metu pristatyta ne tik tos epochos muzika, bet ir LDK rašytojų eilės, epigramos, pašlovinimai. Daugpilio universiteto (Latvijos respublikos) profesorius H.Somsas parengė ir perskaitė pranešimą apie Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės popiežiui dovanotą meno albumą „Terra Mariana“.

„Radvilų Biržai – 25 atvirukai biržiečiams ir miesto svečiams“

Vykdydamas dalinai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Kunigaikščių Radvilų dvasinis ir materialus palikimas Biržuose“ Biržų krašto muziejus „Sėla“ visuomenei pristatė atvirukų rinkinį „Radvilų Biržai – 25 atvirukai biržiečiams ir miesto svečiams“. Rinkinys, pristatantis kunigaikščių Radvilų paveldą, saugomą Biržų krašto muziejuje „Sėla“, jau buvo dovanojamas Biržų r. bendrojo lavinimo mokykloms, taip pat jis tapo puikia dovana, reprezentuojančia Biržus, miesto svečiams. Atvirukų rinkinys pristato krašto istoriją kaip vertybę, praeities pažinimo šaltinį.

„Kultūros paminklai“ / 15

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai“, kurio išleistas jau 15-tas numeris, nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai numizmatikos, menotyros, istorijos, urbanistikos paveldo klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema, jau tapo tradicija numeryje skirti dėmesio ir Klaipėdos krašto arba Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problematikai. Leidinyje įvestas naujas skirsnis – Nauji duomenys apie kultūros paveldo objektus.

„Kultūros paminklų“/15 autoriai prof. J. Glemža, prof., habil. dr. J. Bučas, dr. A. Merkevičius, dr. M. Purvinas, M. Purvinienė, M. Baužienė ir kiti skaitytojams jau pažįstami kultūros paveldo specialistai.

Gražina Marija Martinaitienė „Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose“

Gražinos Marijos Martinaitienės monografija „Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė“ skirta itin svarbiam meninės kultūros dėmeniui - mediniams liaudies memorialiniams paminklams, XX a. statytiems ir stovėjusiems visur, kur tik reikėjo pažymėti kažką ypatingą, vertą paminėjimo, maldos ar įžado, jų kūrėjus, istorijos peripetijas. Leidinyje užsibrėžtas tikslas – pristatyti žymiausių kryždirbių sukurtus darbus, nustatyti per atskirus Lietuvos XX a. istorijos raidos tarpsnius sukurtų sakralinių dirbinių meninę vertę, jų ryšį su ankstesne tradicija, istorijos eigoje susiformavusius skirtumus ir jų priežastis. Autorė savo monografijoje skiria ypatingą dėmesį kryžių naikinimo metui, jo skaudiems padariniams sakraliniam paveldui. Monografija skirta objektams, kuriems UNESCO suteikė nematerialiojo paveldo vertybės statusą.

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais

2010 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasiekė kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame apžvelgiami visų 2009 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Šis, jau 29-asis, leidinys išleistas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondui dalinai finansavus.

Kaip ir kiekvienais metais leidinys yra parankus archeologams, paveldosaugininkams, plačiajai visuomenei, norinčiai greitai ir operatyviai surinkti bei susisteminti duomenis apie archeologijos objektų tyrinėjimo laiką ir vietą, aptiktus objektus, radinius, jų chronologiją, todėl „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais“ struktūra iš esmės liko nepakitusi.

Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūrinis miesto paveldas

Jau šimtmetis, kai ištisi Lietuvos istorijos tarpsniai ir Vilniaus paveldo klodai, perfrazuojant istoriką A. Šapoką, yra atiduodami "svetimiems". Šiandien yra įvykę didžiulių permainų suvokiant, kas yra Vilnius, kas yra Lietuva ir kas jos istorijoje yra "svetimi". Šias permainas nulėmė ne tik naujos istorijos mokslo ar paveldosaugos idėjos - svarbiausia permainų skatinamoji jėga buvo pati nepriklausomos Lietuvos būtis bei jos atsivėrimas Europai ir pasauliui. Ši atvertis visų pirma ir skatina naujai pamatyti Vilniaus paveldą.

Šioje straipsnių rinktinėje siekiama suvokti istorinius Vilniaus raizgynus, daugialypį ir daugiakultūrį miesto paveldą. Tai reikalinga, jeigu norime, kad visas šis Vilniaus palikimas taptų savas, modernios lietuviškos tapatybėss savastimi, neatsisakant ieškoti tiesos ne tik apie datas, įvykius ir paminklus, bet ir apie čia gyvenusių žmonių ir tautų jausmus.

Surinktas turinys Spausdinimo versija