Įspūdingas dvaras, nuolat keitęs savo veidus: nuo žydų geto iki gimdymo namų

1811 m. iš Radvilų dvarą nupirko Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras Ignacijus Balinskis, ir ši giminė dvarą išlaikė iki paskutiniųjų jos gyvavimo metų. Balinskių giminės valdomas Jašiūnų dvaras žibėjo pirmiausia kaip intelektualinės traukos centras, glaudžiai susijęs su Vilniaus universiteto profesūra. Pats dvaro savininkas Mykolas Balinskis buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos istorikų romantikų. Jis parašė išsamią dviejų tomų Vilniaus istoriją, surinko ir paskelbė daug įdomios medžiagos apie Lietuvos miestus bei miestelius, bažnytkaimius ir dvarus. 1818 m. baigė Vilniaus universitetą. Su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 1816-1822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“. Taip pat jis priklausė Šubravcų draugijai, kuri satyrinio laikraščio „Gatvės žinios“ pagalba išjuokė tamsuolius ir skelbė pažangos idėjas.
Dviaukščiai vėlyvojo klasicizmo Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai su dorėninių kolonų portiku puošia Merkio slėnį ir Jašiūnų apylinkes. Rūmai buvo laikomi vienu iš gražiausių architektūros paminklų visame Vilniaus krašte. 2015 m. po kruopščios restauracijos Jašiūnų dvaras ir vėl suspindo visa savo grožybe. Atrodo, kad čia pat kapinaitėse palaidotų garsiųjų Jašiūnų puoselėtojų Mykolo ir Sofijos Balinskių, taip pat ir Jono Sniadeckio dvasia tvirtai saugo šios vietos paveldą. Šiandien šis Šalčininkų kraštas perlas, remiamas vietinių šviesuolių ir istorinių svetingumo, tradicijų vedinas, ir vėl kviečia gausius svečius įstabiam Lietuvos kultūros paveldo atradimui.
Ježy Karpovič nuotr.
*****
"Žvilgnis į Lietuvą" - ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.
Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.
„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.